parduotùvė, stacionarus pastatas ar jo dalis, kuriame prekiaujama įvairiomis prekėmis ir yra įrengta speciali patalpa – prekybos salė (salės), kur demonstruojama prekių pasiūla ir aptarnaujami pirkėjai. Parduotuvė dažnai turi atskiras patalpas prekėms priimti, sandėliuoti ir paruošti pardavimui, taip pat administracines buitines patalpas. Parduotuvių veikla yra mažmeninės prekybos organizavimo svarbiausia forma. Parduodamos prekės gali būti išsirinktos pačių pirkėjų savitarnos būdu prekybos salėje, įteiktos pirkėjams parduotuvės darbuotojų atsiskaitymo vietose (pavyzdžiui, kasose) arba pristatytos parduotuvės transportu pirkėjams į namus, darbovietę ar kitą pasirinktą vietą (pavyzdžiui, baldai, šaldytuvai). Didžioji dalis šių prekių skirta gyventojų asmeniniam ir namų ūkio (šeimos) vartojimui. Parduotuvės dydį dažniausiai apibūdina jos prekybos plotas – prekybos salės, įskaitant matavimosi kabinas ir atsiskaitymo vietas, plotas. Parduotuvė gali būti savarankiška prekybos įmonė (įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo) arba didesns prekybos ar gamybos įmonės, turinčios daug parduotuvių, struktūrinis padalinys.

Parduotuvės skiriasi savo dydžiu, parduodamų prekių asortimentu, pirkėjų aptarnavimo būdais, kainų politika ir kitais požymiais. 21 a. pradžioje labiausiai paplitę parduotuvių tipai: kasdienės paklausos (mišrių) prekių (istoriškai anksčiausiai atsiradęs parduotuvių tipas, kai nedideliame prekybos plote pirkėjams pateikiamas platus, bet negilus maisto ir plataus vartojimo ne maisto prekių asortimentas), specializuotos parduotuvės (prekių asortimentą sudaro viena prekių grupė, pavyzdžiui, avalynė, kelios prekių grupės, pavyzdžiui, statybinės medžiagos, arba prekių grupės dalis, pavyzdžiui, moteriška avalynė; specializuotoji prekyba), universalinės parduotuvės (atsirado 19 a.; dideli prekybiniai objektai, kuriuose pateikiamas platus ir gilus įvairių prekių asortimentas – vyrauja drabužiai, avalynė, parfumerijos, kosmetikos, poilsio ir laisvalaikio, namų apyvokos ir maisto prekės), supermarketai (universalaus asortimento maisto prekių ir kasdienės paklausos ne maisto prekių parduotuvės, kurios turi ne mažesnį kaip 400 kvadratinių metrų prekybos plotą ir veikia savitarnos principu), hipermarketai (atsirado 20 a. antroje pusėje supermarketuose pradėjus plėsti ne maisto prekių asortimentą, prekybos plotas didesnis kaip 2500 kvadratinių metrų), mažų kainų (prekiauja pirkėjams gerai žinomomis prekėmis, bet pigiau nei kitur, pasižymi paprastu interjeru, nebrangia įranga, savitarna, ribotu teikiamų papildomų paslaugų kiekiu, nebrangių, greito apyvartumo, išėjusių iš mados prekių asortimentu), elektroninės parduotuvės (prekės parduodamos naudojant elektroninio verslo technologijas). Visų tipų parduotuvės gali veikti kaip savarankiškos įmonės, bet dažniausiai priklauso įvairiems junginiams (grupėms, susivienijimams, sistemoms). Parduotuvių junginių svarbiausios rūšys: parduotuvių tinklai (didelės prekybos įmonės, kurios centralizuotai valdo daug parduotuvių), jungtinės universalinės parduotuvės (teritoriniai ir organizaciniai daugelio nepriklausomų specializuotų parduotuvių, veikiančių viename pastate, junginiai, imituojantys universalinę parduotuvę), prekybos centrai (dideli prekybiniai pastatai, kuriuose veikia daug mažmeninės prekybos ir paslaugų objektų), savanoriškosios grandinės (vienos ar kelių didmeninės prekybos įmonių bendradarbiavimo su daugeliu mažmeninės prekybos įmonių forma, kai jos bendrai perka prekes ir parduoda jas vartotojams vienos įmonės vardu), pirkimo bendrovės (nedidelių mažmeninės prekybos įmonių susivienijimai, kurie siekia bendrai pirkti prekes ir plėtoti veiklą), vartotojų bendrovės (21 a. pradžioje mažai skiriasi nuo parduotuvių tinklų; vartotojų kooperacija), mažmeninės prekybos koncernai (vienija įvairių tipų parduotuves, būdinga kapitalo susiliejimas ir prekių pirkimo, logistikos, kitų valdymo sprendimų integravimas ir koordinavimas), franšizės (privilegijų) sistemos (tam tikromis sąlygomis naudojamasi kitos įmonės teisėmis, pavyzdžiui, įmonės pavadinimu, prekių ženklais, sukaupta komercine informacija, technologijomis).

21 a. pradžioje mažmeninėje prekyboje, ypač maisto ir kitų kasdienės paklausos prekių, vyrauja didelės parduotuvių grupės, kurių prekybos tinklą sudaro tūkstančiai parduotuvių daugelyje pasaulio valstybių, o prekių apyvarta per metus siekia keliasdešimt milijardų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų Wal-Mart Stores, Inc., Prancūzijos Carrefour, Didžiosios Britanijos Tesco, Vokietijos Metro AG). Didžiausia Europoje parduotuvių grupė Carrefour 2008 valdė 15 430 parduotuvių (1302 hipermarketus, 2919 supermarketų, 6252 mažų kainų parduotuves ir 4957 kitų tipų parduotuves) 31 šalyje, jose dirbo daugiau kaip 495 000 darbuotojų.

LIETUVOJE 2009 pradžioje mažmeninės prekybos įmonės, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų prekybos įmones, turėjo 18 351 parduotuvę, jų prekybos plotas sudarė apie 3 155 700 kvadratinių metrų (lentelė). 81,3 % parduotuvių buvo nedidelės, turinčios iki 120 kvadratinių metrų prekybos ploto. Didelių ir labai didelių parduotuvių (daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų prekybos ploto) buvo tik 2,1 %. Penkiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) sukoncentruota 47,3 % visų parduotuvių ir 69,3 % jų prekybos ploto.

Lietuvos vidaus prekyba

Lent. Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių tinklas 2004–2009* (metų pradžioje)
Rodikliai 2004 2006 2008 2009
parduotuvių skaičius 17 774   18 158 18 351
parduotuvių prekybos plotas, tūkst. kvadratinių metrų 1 977,5 2 242,6 2 909,6 3 155,7
parduotuvių prekybos plotas 1000 gyventojų, kvadratinių metrų 571 657 862 940
vienos parduotuvės vidutinis prekybos plotas, kvadratinių metrų 111,2 126,4 160,2 171,9

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

1621

prekybos salė; hipermarketas; elektroninė parduotuvė; prekybos tinklas