parduotùvė, stacionarus pastatas ar jo dalis, kuriame prekiaujama įvairiomis prekėmis ir yra įrengta speciali patalpa – prekybos salė (salės), kur demonstruojama prekių pasiūla ir aptarnaujami pirkėjai. Parduotuvė dažnai turi atskiras patalpas prekėms priimti, sandėliuoti ir paruošti pardavimui, t. p. administracines buitines patalpas.

Veikla

Parduotuvių veikla yra mažmeninės prekybos organizavimo svarbiausia forma. Parduodamos prekės gali būti išsirinktos pačių pirkėjų savitarnos būdu prekybos salėje, įteiktos pirkėjams parduotuvės darbuotojų atsiskaitymo vietose (pvz., kasose) arba pristatytos parduotuvės transportu pirkėjams į namus, darbovietę ar kitą pasirinktą vietą (pvz., baldai, šaldytuvai). Didžioji dalis šių prekių skirta gyventojų asmeniniam ir namų ūkio (šeimos) vartojimui.

Parduotuvės dydį dažniausiai apibūdina jos prekybos plotas – prekybos salės, įskaitant matavimosi kabinas ir atsiskaitymo vietas, plotas. Parduotuvė gali būti savarankiška prekybos įmonė (įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo) arba didesns prekybos ar gamybos įmonės, turinčios daug parduotuvių, struktūrinis padalinys.

Parduotuvių rūšys

Parduotuvės skiriasi savo dydžiu, parduodamų prekių asortimentu, pirkėjų aptarnavimo būdais, kainų politika ir kitais požymiais. 21 a. labiausiai paplitę parduotuvių tipai: kasdienės paklausos (mišrių) prekių (istoriškai anksčiausiai atsiradęs parduotuvių tipas, kai nedideliame prekybos plote pirkėjams pateikiamas platus, bet negilus maisto ir plataus vartojimo ne maisto prekių asortimentas), specializuotos parduotuvės (prekių asortimentą sudaro viena prekių grupė, pvz., avalynė, kelios prekių grupės, pvz., statybinės medžiagos, arba prekių grupės dalis, pvz., moteriška avalynė; specializuotoji prekyba), universalinės parduotuvės (atsirado 19 a.; dideli prekybiniai objektai, kuriuose pateikiamas platus ir gilus įvairių prekių asortimentas – vyrauja drabužiai, avalynė, parfumerijos, kosmetikos, poilsio ir laisvalaikio, namų apyvokos ir maisto prekės), supermarketai (universalaus asortimento maisto prekių ir kasdienės paklausos ne maisto prekių parduotuvės, kurios turi ne mažesnį kaip 400 kvadratinių metrų prekybos plotą ir veikia savitarnos principu), hipermarketai (atsirado 20 a. antroje pusėje supermarketuose pradėjus plėsti ne maisto prekių asortimentą, prekybos plotas didesnis kaip 2500 kvadratinių metrų), mažų kainų (prekiauja pirkėjams gerai žinomomis prekėmis, bet pigiau nei kitur, pasižymi paprastu interjeru, nebrangia įranga, savitarna, ribotu teikiamų papildomų paslaugų kiekiu, nebrangių, greito apyvartumo, išėjusių iš mados prekių asortimentu), elektroninės parduotuvės (prekės parduodamos naudojant elektroninio verslo technologijas). Visų tipų parduotuvės gali veikti kaip savarankiškos įmonės, bet dažniausiai priklauso įvairiems junginiams (grupėms, susivienijimams, sistemoms).

Parduotuvių junginiai

Parduotuvių junginių svarbiausios rūšys: parduotuvių tinklai (didelės prekybos įmonės, kurios centralizuotai valdo daug parduotuvių), jungtinės universalinės parduotuvės (teritoriniai ir organizaciniai daugelio nepriklausomų specializuotų parduotuvių, veikiančių viename pastate, junginiai, imituojantys universalinę parduotuvę), prekybos centrai (dideli prekybiniai pastatai, kuriuose veikia daug mažmeninės prekybos ir paslaugų objektų), savanoriškosios grandinės (vienos ar kelių didmeninės prekybos įmonių bendradarbiavimo su daugeliu mažmeninės prekybos įmonių forma, kai jos bendrai perka prekes ir parduoda jas vartotojams vienos įmonės vardu), pirkimo bendrovės (nedidelių mažmeninės prekybos įmonių susivienijimai, kurie siekia bendrai pirkti prekes ir plėtoti veiklą), vartotojų bendrovės (21 a. mažai skiriasi nuo parduotuvių tinklų; vartotojų kooperacija), mažmeninės prekybos koncernai (vienija įvairių tipų parduotuves, būdinga kapitalo susiliejimas ir prekių pirkimo, logistikos, kitų valdymo sprendimų integravimas ir koordinavimas), franšizės (privilegijų) sistemos (tam tikromis sąlygomis naudojamasi kitos įmonės teisėmis, pvz., įmonės pavadinimu, prekių ženklais, sukaupta komercine informacija, technologijomis).

21 a. mažmeninėje prekyboje, ypač maisto ir kitų kasdienės paklausos prekių, vyrauja didelės parduotuvių grupės, kurių prekybos tinklą sudaro tūkstančiai parduotuvių daugelyje pasaulio valstybių, o prekių apyvarta per metus siekia keliasdešimt milijardų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų Walmart Inc., Prancūzijos Carrefour, Didžiosios Britanijos Tesco, Vokietijos Metro AG).

Lietuvoje

Lietuvoje 2018 pradžioje mažmeninės prekybos įmonės, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų prekybos įmones, turėjo 17 751 parduotuvę, jų prekybos plotas sudarė apie 3 577 600 kvadratinių metrų (lentelė). Labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse) sukoncentruota 59,2 % visų parduotuvių ir 66,5 % jų prekybos ploto.

Lietuvos vidaus prekyba

Lent. Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių tinklas 2004–2018* (metų pradžioje)
Rodikliai 2004 2008 2014 2018
parduotuvių skaičius 17 774 18 158 16 696 17 751
parduotuvių prekybos plotas, tūkst. kvadratinių metrų 1 977,5 2 909,6 3 176,2 3 577,6
parduotuvių prekybos plotas 1000 gyventojų, kvadratinių metrų 571 862 1 074 1 265
vienos parduotuvės vidutinis prekybos plotas, kvadratinių metrų 111,2 160,2 190,2 201,5

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

1621

-prekybos salė; -hipermarketas; -elektroninė parduotuvė; -prekybos tinklas