parfumèrijos ir kosmètikos prãmonė, chemijos pramonės šaka, kurios įmonės gamina kvepalus ir kvapųjį vandenį, tualetinį muilą, dantų pastą, kremus, pudras, lūpų, plaukų, antakių ir blakstienų dažus, nagų ir plaukų laką, šampūnus, eterinius aliejus ir kitas kūno ir grožio priežiūros priemones. 21 a. pradžioje prie parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkcijos svarbiausių gamintojų, šalia senųjų valstybių gamintojų (Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Rusijos ir kitų), taip pat priskiriamos Brazilija, Indija, Kinija, Vietnamas, Turkija, Meksika. Parfumerijos ir kosmetikos pramonė intensyviai plėtojasi ir Afrikos šalyse: Pietų Afrikos Respublikoje, Egipte, Kenijoje, Ugandoje. Parfumerijos ir kosmetikos pramonė yra palyginti koncentruota, vyrauja didelės įmonės, nes parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkcijai gaminti reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus. Parfumerijos ir kosmetikos pramonės gamintojai turi ypač rūpintis produkcijos saugumu, kad ji nepakenktų žmonių sveikatai ir išvaizdai. Didžiausia dalis parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkcijos skirta vartoti moterims ir jaunimui. 21 a. pradžioje pasaulyje per metus pagaminama daugiau kaip 10 mln. tonų parfumerijos ir kosmetikos pramonės gaminių, kurių bendroji vertė didesnė kaip 270 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Europos Sąjungos šalyse parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkciją gamina daugiau kaip 2000 bendrovių, jose dirba daugiau kaip 500 000 darbuotojų. 2008 Europos Sąjungoje parduota parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkcijos (įskaitant importuotą) už daugiau kaip 68 400 mln. eurų, iš jų Vokietijoje – 12 604 mln. (18,4 %), Prancūzijoje – 10 746 mln. (15,7 %), Didžiojoje Britanijoje – 9142 mln. (13,4 %), Italijoje – 9072 mln. (13,3 %), Ispanijoje – 7781 mln. (11,4 %), Lietuvoje – 215 mln. eurų (0,3 %). Europos valstybių muilo gamintojus vienija Tarptautinė muilo, ploviklių ir švaros priemonių gamintojų asociacija (Association Internationale de la Savonnerie, de la Détergence et des Produits d’Entretien, AISE, įkurta 1996, būstinė Briuselyje, 2009 priklausė 42 šalių nacionalinės asociacijos, atstovaujančios daugiau kaip 950 bendrovių, Lietuva įstojo 2002), kitų parfumerijos ir kosmetikos pramonės produktų gamintojus – Europos parfumerijos, kosmetikos ir asmens higienos produktų pramonės asociacijų komitetas (Comité des Associations Européennes de l’Industrie de la Parfumerie, des Produits Cosmétiques et de Toilette, COLIPA, įkurtas 1962, būstinė Briuselyje, 2009 priklausė 25 šalių nacionalinės asociacijos, Lietuva – nuo 2004).

Parfumerijos ir kosmetikos pramonės didžiausios bendrovės: Jungtinių Amerikos Valstijų – Procter and Gamble Company (įkurta 1837, būstinė Cincinnati; gamina šampūnus, muilą, dantų pastą ir kita, 2009 pajamos 79,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie 138 000 darbuotojų), Johnson & Johnson (įkurta 1886, būstinė New Brunswicke, Naujojo Džersio valstijoje; gamina sveikatos priežiūros priemones, tualeto reikmenis, muilą ir šampūnus vaikams, 2008 pajamos 63,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie 118 700 darbuotojų), Colgate‑Palmolive (įkurta 1806, būstinė Niujorke; gamina dantų pastą, muilą, 2008 pajamos 15,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie 36 000 darbuotojų), Avon Products (įkurta 1886, būstinė Niujorke; gamina odos ir plaukų priežiūros priemones, lūpų dažus, kvepalus, 2008 pajamos 10,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 42 000 darbuotojų), Estée Lauder Companies (įkurta 1946, būstinė Niujorke; gamina veido, akių ir lūpų makiažo, odos priežiūros priemones, kvepalus, 2008 pajamos 7,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie 28 500 darbuotojų); Prancūzijos – L’Oréal (įkurta 1909, būstinė Paryžiaus priemiestyje Clichy; gamina plaukų dažus, odos ir plaukų, veido makiažo priežiūros priemones, apsauginius kremus nuo saulės, 2008 pajamos 17,5 mlrd. eurų, apie 67 700 darbuotojų), Christian Dior (įkurta 1946, būstinė Paryžiuje; gamina prestižinius kvepalus, kosmetikos priemones, 2008 pajamos 17,9 mlrd. eurų, apie 72 600 darbuotojų), Coty (įkurta 1904, būstinės Paryžiuje ir Niujorke; didžiausia kvepalų gamintoja pasaulyje, 2008 pajamos 4,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie 8500 darbuotojų), Chanel, Yves Rocher, Bourjois, Lancôme, Yves Saint Laurent ir kitos; Didžiosios Britanijos – Unilever (įkurta 1930, būstinės Londone ir Rotterdame; gamina dezodorantus, muilą, dantų pastą, odos ir plaukų priežiūros priemones, 2008 pajamos 40,6 mlrd. eurų, apie 174 000 darbuotojų), Alliance Boots (įkurta 2006, būstinė Zuge, Šveicarijoje; gamina odos ir plaukų priežiūros priemones, apsauginius kremus nuo saulės, 2008 pajamos 17,2 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, apie 110 000 darbuotojų); Vokietijos – Henkel (įkurta 1876, būstinė Düsseldorfe; gamina šampūnus, plaukų dažus, muilą, dezodorantus, dantų pastą, 2008 pajamos 14,1 mlrd. eurų, apie 55 500 darbuotojų), Beiersdorf (įkurta 1882, būstinė Hamburge; gamina kūno priežiūros priemones, 2008 pajamos 6,0 mlrd. eurų, apie 21 800 darbuotojų); Italijos – Collistar, L’Erbolario, Mirato Nuova ir kitos; Japonijos – Shiseido Company (įkurta 1872, būstinė Tokijuje; gamina odos ir plaukų priežiūros priemones, tualeto reikmenis, 2007 pajamos 723,5 mlrd. Japonijos jenų, apie 28 800 darbuotojų), Kao Corporation (įkurta 1887, būstinė Tokijuje; gamina odos priežiūros priemones, plaukų dažus, šampūnus, 2008 pajamos 1276,3 mlrd. Japonijos jenų, apie 33 750 darbuotojų); Rusijos – Novaja Zaria-Nouvelle Etoile (įkurta 1864, būstinė Maskvoje; gamina kvepalus ir kvapųjį vandenį, veido ir plaukų priežiūros priemones, dezodorantus, nagų laką).

Parfumerijos ir kosmetikos pramonė atsirado 17 a. Prancūzijoje, vėliau Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur. Parfumerijos ir kosmetikos pramonės plėtrai didelį poveikį turėjo chemijos mokslo ir farmacijos pramonės pažanga. Po II pasaulinio karo parfumerijos ir kosmetikos pramonės geografija labai išsiplėtė, nes išsivysčiusių Vakarų šalių bendrovės pradėjo perkelti produkcijos gamybą į Trečiojo pasaulio valstybes.

Muilo ir kvepalų gamyba kai kuriose šalyse 1980–2007 parodyta 1–2 lentelėse (Jungtinių Tautų duomenys).

1 lent. Muilo gamyba kai kuriose šalyse 1980–2007 (tūkst. tonų)
Valstybė 1980 1990 2000 2007
Brazilija 502 700 1 276 5 780
Indija 309 1 551 3 514 4 194*
Kinija 852 1 067 608 753
Didžioji Britanija 272 50 193 460*
Vietnamas 27 98 276 409
Egiptas 290 328 141 406**
Pietų Afrikos Respublika 153 112 353 378*
Rusija 265 325
Vokietija 162*** 148*** 123 324
Turkija 52 136 190 270**
Ispanija 64 57 135 167
Kenija 35 37 78 140
Uganda 0 31 75 76**
Nepalas 3 17 50 76
Iranas 25 31 65 70
Ukraina 78 54

*2003 duomenys

**2004 duomenys

***Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika kartu

2 lent. Kvepalų ir kvapiojo vandens gamyba kai kuriose šalyse 2000–2007 (tūkst. hektolitrų)
Valstybė 2000 2007
Brazilija 132,7 509,2
Ispanija 150,0 306,8
Didžioji Britanija 119,1 201,8*
Italija ... 146,0*
Meksika 77,2 101,6
Čilė ... 83,5
Vokietija 54,2 50,6
Rusija 37,0 46,2

LIETUVOJE muilą pramoniniu būdu pradėta gaminti 1920 Panevėžyje. 1932 Panevėžyje įkurta bendrovė Lietuvos muilas gamino skalbiamąjį, tualetinį, skystąjį muilą. Įvairių rūšių muilą gamino ir Klaipėdos krašto pramonė. Parfumerijos ir kosmetikos pramonės įmonės buvo nedidelės: 1937 daugiau kaip 20 darbuotojų turėjo penkios įmonės, gaminančios muilą (iš viso jose dirbo 186 darbuotojai), ir 3 įmonės, gaminančios farmacijos ir kosmetikos gaminius (iš viso 103 darbuotojai). Muilo ir kvepalų gamyba 1937 parodyta 3 lentelėje. SSRS okupacijos metais parfumerijos ir kosmetikos pramonė buvo priskirta maisto pramonei. Bendrovė Lietuvos muilas tęsė veiklą, 1976 pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Kosmetikos ir higienos gaminius (lūpų dažus, nagų laką, plaukų spalvos gaiviklius, šampūnus, antakių ir blakstienų pieštukus ir kitus) gamino gamybinis susivienijimas Lietuvos buitinė chemija. 1985 Lietuvoje pagaminta apie 10 800 tonų skalbiamojo ir apie 4700 tonų tualetinio muilo, dalis produkcijos eksportuota į kitas SSRS respublikas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę parfumerijos ir kosmetikos pramonės produkcijos gamyba sumažėjo (4 lentelė). Nuo 1998 buvęs Panevėžio muilo fabrikas priklauso bendrovei Naujoji Ringuva (įkurta 1920 kaip akcinė bendrovė Ringuva, SSRS okupacijos metais – Kauno muilo fabrikas, nuo 1998 dabartinis pavadinimas; 2007 pajamos 10,3 mln. litų, 92 darbuotojai), kuri 21 a. pradžioje yra vienintelė skalbiamojo ir tualetinio muilo gamintoja Baltijos šalyse, taip pat gamina dušo želė, šampūnus, pramonei skirtus ploviklius ir valiklius. Bendrovė BIOK laboratorija (įkurta 1988, būstinė Vilniuje, 2008 pajamos 11,6 mln. litų, 48 darbuotojai) gamina veido ir kūno kremus, kosmetinius pienelius, šampūnus, dušo želė, dezodorantus. Bendrovė Ineza gamina nagų laką, vykdo parfumerijos, kosmetikos ir higienos produktų didmeninę prekybą. Veikia Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija LIKOCHEMA (įkurta 2000, iki 2004 Kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija, būstinė Vilniuje).

3 lent. Muilo ir kvepalų gamyba Lietuvoje 1937* (tonų)
Gaminys Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) Klaipėdos krašte Iš viso Lietuvoje
skalbiamasis muilas 1 212 1 024 2 236
tualetinis muilas 138 92 230
žalias muilas 99 216 315
muilo milteliai 28 530 558
kvepalai ... ... 23,9

*Statistikos biuletenių duomenys

4 lent. Parfumerijos ir kosmetikos gaminių gamyba Lietuvoje 1985–2008*
Gaminiai 1985 1990 1995 2000 2005 2008
skalbiamasis muilas, tūkst. tonų 10,8 12,3 2,6 1,8 1,1 1,2
tualetinis muilas, tūkst. tonų 4,7 5,2 2,2 1,0 1,3 1,4
kosmetikos gaminiai, mln. vienetų ... 17,0 1,2 ... ... ...
plaukų priežiūros priemonės, tonų ... ... 227 295 297 1 138

*Lietuvos statistikos metraščių duomenys

2687