partiškùmas, priklausymas politinei partijai. Pirmiausia susijęs su žmogaus pasaulėžiūros nuostatomis, bet didelę (kartais lemiančią) reikšmę turi kiti motyvai, dažnai susiję su partijos tipu. Dauguma 20 a.–21 a. pradžios demokratinių šalių partijų nėra griežtai ideologiškai ir vertybiškai susijusių individų organizacijos, jos pripažįsta pliuralistinį susitarimą ir pliuralistinį kitamintiškumą. Be to, partijos narius vienija savotiška kolektyvinė tapatybė, apimanti tradiciją, etosą, bendrumą. Pasaulėžiūros atžvilgiu daugiau ar mažiau susijusiomis individų organizacijomis dažniausiai būna vadinamosios programinės partijos, rečiau – charizmatinės. Idėjinis sutarimas nėra svarbus elementas vadinamosioms klientelistinėms arba patronažo partijoms, kurios sutarimą dėl politikos prioritetų formuoja per klientų ir patronų ryšį ir su savo šalininkais atsiskaito socialinėmis subsidijomis, valstybiniais kontraktais ir panašiai.