parug, lietuvių paprotys – apeiginis kolektyvinis rugių ir kitų pasėlių lankymas, dažniausiai rugiams žydint. Valstiečiai atsakydami vieni kitiems dainuodami apeigines dainas apeidavo laukus, paskui susėdę parugėje vaišindavosi. Jaunimas pindavo rugiagėlių vainikus, šokdavo. Paprotys kilęs iš senovės žemdirbių magiško veiksmo – ėjimo ratu turint tikslą apsaugoti laukus nuo krušos, piktžolių, gauti gerą derlių. Minimas 16 amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. 19 amžiuje paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, Šiaurės rytų Lietuvoje – iki 20 amžiaus pradžios.

1012