pãsakos be gãlo, nuobodulio pasakos, pasakojamosios tautosakos žanras – trumpi kūriniai, kurių kompozicija paremta siužeto ar kurio kito struktūros elemento kartojimu. Lietuvių pasakas be galo sudaro dažniausiai vienas motyvas, kurį galima kartoti, kiek nori. Jis neišplėtotas, sudarytas iš vieno veiksmo ar situacijos. Pasakos pradžią ir pabaigą jungia žodis arba sakinys (trukt už varčios ir vėl iš pradžios; buvo senis ir senelė), kartais tik ritmas, kuris leidžia pasakotojui pradėti sekti iš naujo. Šiomis pasakomis stengiamasi sukelti vaikams nuobodulį, kad jie liautųsi prašę pasakų. Yra daugiau kaip 700 variantų (8 tipai).