pašarnis venetas, bendrojo pašarų maistingumo matas. 1915 Danijoje buvo priimtas skandinaviškasis pašarinis vienetas, kuris pagal produktyvųjį veikimą yra lygus 1 kg miežių arba 1656 kcal. Vienai karvių grupei (kontrolinei) buvo duodama miežių, kitai (bandomajai) – tiriamojo pašaro. Žiūrėta, kiek reikia sušerti tiriamojo pašaro, kad pagal pieno produkciją jis pakeistų miežius. Bandymų metu nustatyta, kad 1 kg miežių gali pakeisti 1,2 kg avižų (kontrolinės ir bandomosios grupių karvių masė ir pieno kiekis neturi kisti). Apskaičiuota, kad avižų maistingumas prilygsta 0,83 skandinaviškojo pašarinio vieneto (1 : 1,2 = 0,83). 1922 Rusijoje J. Bogdanovas pasiūlė pašarų maistingumo etalonu imti 1 kg avižų, iš kurių suaugusio jaučio organizme susikaupia 150 g riebalų arba susidaro 1414 kcal grynosios energijos. Avižų pašariniu vienetu galima įvertinti kiekvieno pašaro maistingumą. Kad suaugęs jautis sukauptų 150 g riebalų, be pašaro, būtino organizmo gyvybei palaikyti, jam reikia sušerti arba 5 kg kukurūzų siloso, arba 4 kg cukrinių runkelių, arba 0,75 kg kukurūzų grūdų. 1 kg kukurūzų siloso turi 0,2 pašarinio vieneto, 1 kg cukrinių runkelių – 0,26, 1 kg kukurūzų grūdų – 1,34 pašarinio vieneto. J. Bogdanovo pasiūlytas pašarinis vienetas 1933 buvo pavadintas tarybiniu pašariniu vienetu ir vartotas Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje skandinaviškasis pašarinis vienetas buvo vartotas iki II pasaulinio karo, po jo – tarybinis pašarinis vienetas. Nuo 2000 Lietuvoje maistingumas vertinamas apykaitos energija (AE; kiaulėms, paukščiams, šunims, katėms, galvijams) ir grynąja, arba neto, energija laktacijai (NEL; karvėms) ir žymimas MJ (megadžauliais). 1 kg koncentruotųjų pašarų (grūdų) turi 11,4–13,6 MJ AE arba 6,4–8,6 MJ NEL, 1 kg siloso ar šieno – 8–9,4 MJ AE arba 4,8–5,4 MJ NEL. Perskaičiuotas 1 tarybinis pašarinis vienetas yra lygus apie 10 MJ AE kiaulėms ir 11,3 MJ AE galvijams.

2499