pasãtai (vok. Passat), pastovios krypties vėjai žemutinėje ir vidurinėje troposferoje virš didelių vandenynų akvatorijų tarp pusiaujo ir 30–35° platumos abiejuose pusrutuliuose; viena svarbiausių bendrosios atmosferos cirkuliacijos sistemų. Susidaro tarp subtropinių anticiklonų ir pusiaujo žemo slėgio juostos. Dėl kreipiamosios Žemės sukimosi jėgos Šiaurės pusrutulyje pasatai pučia iš šiaurės rytų į pietvakarius, Pietų pusrutulyje – iš pietryčių į šiaurės vakarus. Vidutinis greitis 3–5 m/s. Pusiaujo žemo slėgio juostoje abiejų pusrutulių pasatai susitinka (konverguoja) ir sudaro pusiaujo konvergencijos zoną. Stipriausi pasatai pučia rytinėse pusiaujo link atgręžtose subtropinių anticiklonų dalyse.

Virš Atlanto vandenyno liepą–rugsėjį pasatai apima zoną tarp 35° šiaurės platumos ir 25° pietų platumos (konverguoja ties 10° šiaurės platumos), sausį–kovą – tarp 30° šiaurės platumos ir 35° pietų platumos (konverguoja ties 2–3° šiaurės platumos). Pietų pusrutulio pasatai (pietryčių pasatai) kirsdami pusiaują pamažu keičia kryptį į pietų, todėl ties pusiauju susidaro pereinamoji zona be vėjo, o tolstant nuo pusiaujo tampa pietvakarių tėkmėmis.

Virš Ramiojo vandenyno pasatai pučia tik jo rytinėje dalyje maždaug tarp 28° šiaurės platumos ir 28° pietų platumos, pasatų zona per metus mažai kinta.

Virš Indijos vandenyno pasatai pučia tik tarp 10 ir 30° pietų platumos, o šiauriau vyrauja tropiniai musonai.

Pasatus sudaro 2 sluoksniai: žemutinis (nepastovios stratifikacijos, drėgnas) ir viršutinis (sausas). Tarp šių sluoksnių susidaro pasatinė inversija (temperatūros) arba izotermiškas tarpsluoksnis.

Viršutinėje troposferoje vyrauja priešingos krypties oro tėkmės – antipasatai, kurie pučia nuo pusiaujo subtropinių juostų link. Toldamas nuo pusiaujo oras atvėsta ir nusileidžia subtropinėje juostoje sudarydamas subtropinius anticiklonus.

Pasatų ir antipasatų sistema sudaro uždarą makrocirkuliarinę Hadley gardelę.

1163