pasáulinė rinkà, pasaulio valstybių nacionalinių rinkų ir jas jungiančių tarptautinių ekonominių ryšių (prekybos, finansų, transporto, komunikacijų ir kitų) visuma. Pasaulinė rinka dar vadinama globaliąja rinka. Pasaulinė rinka apima beveik visą gyvenamą pasaulinę teritoriją, joje susitinka realūs ir potencialūs pirkėjai ir pardavėjai, vyksta tarptautinė prekyba, formuojasi prekių ir paslaugų pasaulinių kainų sistema. Svarbiausias ekonominis veiksnys, lemiantis pasaulinės rinkos tendencijas, tarptautinės prekybos kryptis ir mastą bei kainų lygį, yra pasaulinio ūkio ir jame nusistovėjusių tarptautinio darbo pasidalijimo santykių pokyčiai. Pasaulinę rinką t. p. veikia pasaulio valstybių vykdoma užsienio prekybos politika, spartėjantys globalizacijos procesai, didžiųjų tarptautinių bendrovių plėtra užsienio šalyse ir tarpusavio konkurencija dėl pirkėjų, tiekėjų, kapitalo, naujų technologijų, intelektinių išteklių, apeinanti nacionalines kliūtis. 21 a. didelę įtaką pasaulinės rinkos procesams turi didžiulis finansinių sandorių su vertybiniais popieriais mastas (2017 jų vertė visame pasaulyje vien vertybinių popierių biržose sudarė daugiau kaip 77 trilijonus Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) ir vyriausybių karinės išlaidos (daugiau kaip 1,7 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Siauresne prasme pasaulinė rinka vis dažniau suprantama kaip kapitalo rinka – visą parą veikiantis vertybinių popierių biržų ir jose vykdomų finansinių sandorių pasaulinis tinklas. Ypač didelę reikšmę pasaulinės rinkos plėtrai turi Pasaulio prekybos organizacijos veikla, jos iškelti tikslai liberalizuoti pasaulinės rinkos prekybos sąlygas, įveikti kainų žirkles tarp pigių Trečiojo pasaulio valstybėse auginamų žemės ūkio monokultūrų bei išgaunamų žaliavų ir gerokai brangesnės išsivysčiusiose šalyse gaminamos aukštųjų technologijų pramonės produkcijos, stiprinti tarptautinę konkurenciją ir padėti besivystančioms šalims mažinti jų ekonominį atsilikimą.

Pasaulinė rinka ėmė kurtis 16 a. ir galutinai susiformavo 19 a., Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitoms kolonijinėms imperijoms pasidalijus pasaulio valstybių rinkas ir pradėjus kontroliuoti didžiąją dalį tarptautinės prekybos srautų. Didelę įtaką kuriant bendrą pasaulinę rinką turėjo mokslinė techninė pažanga, transporto plėtra, kuri leido greičiau pervežti prekes tarp valstybių. Nuo 20 a. vidurio, baigiant irti kolonijinei sistemai, nacionalinių rinkų integracija į pasaulinę rinką tapo spartesnė, ją skatino padidėję užsienio investicijų, tarptautinės migracijos srautai, paplitę globalieji telefono, interneto ir kitų komunikacijos priemonių ryšiai. Vis didesnę reikšmę pradėjo įgyti paslaugų (transporto, inžinerijos, statybos, finansų, turizmo ir kitų), darbo jėgos pasaulinė rinka.

LIETUVOS ekonomikos įsitraukimas į pasaulinę rinką atitinka šalies nacionalinius interesus ir pasaulines tendencijas, daugiausia jis vyksta per Europos Sąjungos Ekonominę ir pinigų sąjungą. Nuo 2001 Lietuva yra visateisė Pasaulio prekybos organizacijos narė.

Sh. L. Croucher Globalization and Belonging: The Politics of Identity in a Changing World Oxford 2004; CIA World Factbook Washington 2009; World Bank Prospects for the Global Economy Washington 2010.

2638

globalioji rinka