pasdis, feodalinių laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių duoklė natūra (maisto produktais) ir pinigais, skirta į valsčių atvykusiam didžiajam kunigaikščiui, jo vietininkui ir jų palydai. Atsirado ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu iš kieminėjimo, t. y. feodalo ir jo palydos viešėjimo pavaldžiose valstiečių bendruomenėse. Pasėdžiui duonos, kiaušinių, gaidžių kiekvienas valstietis duodavo iš savo ūkio, o meitėlį, veršį – padarę rinkliavą – mezliavą. 16 a. pasėdžio dydį didysis kunigaikštis ėmė normuoti, nes pajamas iš pasėdžio dažniausiai pasisavindavo vietininkai, apiplėšdami valstiečius. Duoklė buvo imama iki 17 amžiaus. Manoma, iš pasėdžio kilo stacija.

683