paslių struktūrà, įvairiais žemės ūkio augalais apsėtų ariamosios žemės plotų santykis (procentais) su visu arba tik tam tikros grupės pasėlių plotu. Sudaro ekonominį sėjomainos pagrindą. Struktūrą lemia gamtinės sąlygos (klimatas, dirvožemis), augalininkystės produktų poreikiai, įvairių augalų auginimo išlaidos, žemės ūkio įmonių ekonominis pajėgumas, būtinumas tolygiai paskirstyti žemės ūkio darbus per visą augalų vegetacijos laikotarpį; kartu būtina išsaugoti dirvožemio derlingumą. Kol vyravo trilaukis (Europoje iki 18 a. vidurio), beveik visą pasėlių plotą užėmė žieminiai ir vasariniai javai; svarbiausias prekinis produktas buvo grūdai. 18 a. 2 pusėje, sparčiai plėtojantis pramonei ir augant miestams, prireikė daugiau gyvulininkystės produktų. Todėl gyvulių šėrimui imta daugiau auginti pašarinių augalų – daugiamečių žolių, šakniavaisių, bulvių. Europoje pradėjus gaminti cukrų iš cukrinių runkelių, spausti aliejų iš saulėgrąžų didėjo šių augalų plotai; javų pasėlių mažėjo. Lietuvoje javų pasėlių ėmė mažėti nuo 19 a. 2 pusės, nes, nutiesus geležinkelius, buvo galima atsivežti pigių grūdų iš Rusijos imperijos centrinių ir pietinių gubernijų. Pradėta plėtoti gyvulininkystę, daugiau auginti linų. 19 a. pabaigoje linų pluoštas buvo antras pagal svarbą prekinis produktas. 1919–40 pasėlių struktūra buvo pašarų gamybos krypties, nes plėtotas pieninių galvijų ir bekoninių kiaulių ūkis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje po kolektyvizacijos dėl spartaus pieninės ir mėsinės gyvulininkystės plėtojimo imta didinti daugiamečių pašarinių žolių plotus (padidinti pašarinių žolių derlingumą nebuvo galima, nes trūko mineralinių trąšų), sumažėjo javų pasėlių (jų plotus mažinti skatino ir padidėjusi grūdų gamyba Sovietų Sąjungoje – įdirbti Sibiro, Kazachijos plėšiniai). Nuo 1970, padidinus visų žemės ūkio augalų derlingumą (dėl padidėjusio mineralinių trąšų naudojimo), didelę dalį žolinių pašarų iš ariamosios žemės perkėlus į įrengtas kultūrines ganyklas, vėl pradėta sėti daugiau javų. Nusistovėjo pastovi pasėlių struktūra. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę socialiniai ir ekonomiai pokyčiai paveikė ūkininkavimo pobūdį. Ūkiai buvo diferencijuoti, dėl to keitėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių struktūra. Sumažėjo vasarinių javų, cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių ir ypač linų, pagausėjo rapsų plotų.

229