pasikliautinóji srits, tarkime, kad imties X = (X1..., Xn)T pasiskirstymo funkcija Fθ; θ∈Q ⊂ Rm priklauso nuo parametro θ ir sprendžiame parametro γ = γ(q)∈G ⊂ Rk vertinimo uždavinį. Parenkamas artimas vienetui teigiamas skaičius Q = 1 – a, pvz., Q = 0,9; 0,95; 0,99. Parametro γ pasikliautinoji sritis, kai pasikliautinumo lygmuo Q, yra atsitiktinė aibė C(X), priklausanti nuo imties X (jos reikšmės yra aibės G poaibiai) ir tokia, kad Pq{γ(q)∈C(X)} ≥ Q su visais q∈Q. Turint absoliučiai tolydžius skirstinius pasikliautinąją sritį dažniausiai galima pasirinkti tokią, kad vietoje nelygybės galiotų tiksli lygybė. Atsitiktinė sritis C(X), apibrežta imtimi X, su didele tikimybe dengia tikrąją parametro γ reikšmę. Praktiškai pasikliautinąją sritį galima paaiškinti taip: tarkime, kad gaunama labai daug imčių reikšmių ir pagal kiekvieną jų gauname pasikliautinosios srities reikšmę Ci; i = 1, ..., N, atitinkančią pasikliautinumo lygmenį Q = 0,95. Tada pasikliautinosios srities reikšmių C1,..., CN, dengiančių tikrąją parametro reikšmę γ, dalis artės prie skaičiaus, ne mažesnio už 0,95, kai N neaprėžtai didėja. Taigi daroma klaida (reikšmė Ci nedengia tikrosios reikšmės) mažiau negu 5 % atvejų. Konkrečią skaičiavimuose gautą sritį C galime aiškinti tik kaip reikšmę atsitiktinės srities C(X), dengiančios tikrąją parametro γ reikšmę ne mažesne negu Q tikimybe. Konkretaus eksperimento metu gavus pasikliautinosios srities reikšmę C, tikėtina, kad ji dengs parametrą γ, nes ne mažau kaip 100 Q % C(X) reikšmių jį dengia. Esant tam pačiam imties dydžiui ir pasikliautinumo lygmeniui, galima sudaryti daug pasikliautinųjų sričių, todėl reikia kriterijų, kuriais remiantis būtų išskiriamos geresnės. Parametro q pasikliautinoji sritis C(X), kai pasikliautinumo lygmuo Q, vadinama nepaslinktąja, jei Pq{q1C(X)} ≤ Q visiems q1∈Q ir q∈Q; čia q tikroji parametro reikšmė, o q1 – bet koks aibės Q taškas, nelygus q. Parametro q pasikliautinoji sritis C(X), kai pasikliautinumo lygmuo Q, vadinama tolygiai tiksliausia, jeigu su bet kuria kita to paties pasikliautinumo lygmens sritimi Ĉ(X) yra teisinga nelygybė Pq{q1C(X)} ≤ Pq{q1Ĉ(X)} visiems q1∈Q ir q∈Q, t. y. tikimybė, kad bet kurią netikrą parametro reikšmę dengs sritis C, yra mažesnė negu tikimybė, kad tą parametro reikšmę dengs bet kuri kita to paties pasikliautinumo lygmens sritis Ĉ(X). Kai γ yra vienmatis, pasikliautinoji sritis dažniausiai yra intervalas. Vienmačio parametro γ pasikliautinuoju intervalu, esant pasikliautinumo lygmeniui Q, vadinamas toks atsitiktinis intervalas (γ1, γ2) taip priklausantis nuo imties X, kad Pq{g(q)∈(γ1, γ2)} ≥ Q su visais q∈Q. Statistikos γ1 ir γ2 vadinamos pasikliautinojo intervalo apatiniu ir viršutiniu pasikliautinumo rėžiais. Kartais tikslinga nagrinėti vienpusius pasikliautinuosius intervalus (– ∞, γ2) arba (γ1, ∞).

1024