pasionstai, Šv. Krỹžiaus ir Viẽšpaties kančiõs kunig susiviẽnijimas (lot. Congregatio Clericorum Excalceatorum Sanctissimae Crucis et Passionis Domini Nostri Jesu Christi, CP), katalikų vienuolių kunigų ir brolių pasauliečių ordinas.
Struktūra ir organizacija
Popiežiaus teisių. 1741 patvirtino popiežius Benediktas XIV. Duoda paklusnumo, skaistybės, neturto ir Kristaus kančios gerbimo platinimo įžadus. Vilki juodą apsiaustą, sujuostą plačiu odiniu diržu, prie jo prikabintas rožinis, apsiausto kairėje pusėje išsiuvinėta emblema: širdis su įrašu Jesu XPI passio ir 3 vinys. Tikslas – krikščioniškosios misijos ir Kristaus kančios gerbimo platinimas. Ordinui vadovauja 6 metų kadencijai renkamas generalinis prepozitas, jo būstinė Romoje. 2017 pasionistai veikė 61 šalyje, buvo 2179 nariai, 399 vienuolynai.
Istorija
Ordiną 1720 įkūrė šv. Povilas nuo Kryžiaus. 1852 įkurta moteriškoji Kristaus kančios seserų šaka. 1860 Italijoje buvo 26 vyrų vienuolynai. 19 a. pasionistai įsikūrė Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 1852; tarp Jungtinių Amerikos Valstijų pasionistų yra ir lietuvių), 1922 Vokietijoje, 1923 Lenkijoje (1958 įkurta provincija), 1925 Austrijoje ir kitur. Įkūrė misijas Bulgarijoje (1782), Kinijoje (1921), Konge (1930), Tanzanijoje (1934), Japonijoje (1954), Indijoje (1981) ir kitur.