pasionstai, Šv. Krỹžiaus ir Viẽšpaties kančiõs kunig susiviẽnijimas (lot. Congregatio Clericorum Excalceatorum Sanctissimae Crucis et Passionis Domini Nostri Jesu Christi, CP), katalikų vienuolių kunigų ir brolių pasauliečių ordinas. Popiežiaus teisių. 1741 patvirtino popiežius Benediktas XIV. Duoda paklusnumo, skaistybės, neturto ir Kristaus kančios gerbimo platinimo įžadus. Vilki juodą apsiaustą, sujuostą plačiu odiniu diržu, prie jo prikabintas rožinis, apsiausto kairėje pusėje išsiuvinėta emblema: širdis su įrašu Jesu XPI passio ir 3 vinys. Tikslas – krikščioniškosios misijos ir Kristaus kančios gerbimo platinimas. Ordinui vadovauja 6 metų kadencijai renkamas generalinis prepozitas, jo būstinė Romoje. 2001 pasionistai veikė 54 šalyse, buvo 2356 nariai, 399 vienuolynai.

Ordiną 1720 įkūrė šv. Povilas nuo Kryžiaus. 1860 Italijoje buvo 26 vienuolynai, 19 a. pasionistai įsikūrė Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 1852; tarp Jungtinių Amerikos Valstijų pasionistų yra ir lietuvių), 1922 Vokietijoje, 1923 Lenkijoje (1958 įkurta provincija), 1925 Austrijoje ir kitur. Įkūrė misijas Bulgarijoje (1782), Kinijoje (1921), Konge (1930), Tanzanijoje (1934), Japonijoje (1954), Indijoje (1981) ir kitur.