pasitiktnis mšis, kovos veiksmų rūšis, kai tuo pačiu metu abi kovojančios šalys siekia įvykdyti savo užduotis puolimu. Pasitiktinis mūšis gali prasidėti netikėtai susidūrus su priešu žygyje, puolimo metu atremiant priešo kontratakas ir kontrsmūgius, susidūrus su artėjančiu priešu, kuris stengiasi pridengti gynybos spragas arba užimti svarbius ruožus, gynyboje − kontratakuojant ir veikiant prieš oro arba jūros desantus. Per pasitiktinį mūšį kovojančios šalys greitai suartėja ir mūšį pradeda nesustodamos (nėra laiko mūšiui pasirengti), atkakliai siekia perimti ir išlaikyti iniciatyvą, kaunasi plačiu frontu, dažniausiai padėtis neaiški, staiga kinta. Pasitiktinio mūšio sėkmę lemia nuolatinė žvalgyba, laiku ir greitai pajėgoms perduotas sprendimas, išankstinis reikiamos pajėgų ir priemonių grupuotės sutelkimas, gebėjimas pirmiems priešui smogti ugnies smūgius, išskleisti pagrindines pajėgas ir jomis atakuoti pagrindinės priešo grupuotės sparnus ir užnugarį. Pasitiktinis mūšis gali peraugti į pasitiktines kautynes.

645