pasižymjimo ženkla, valstybės, privačių fizinių arba juridinių asmenų teikiami garbės žymenys, rodantys asmens nuopelnus. Paprastai pasižymėjimo ženklai būna metaliniai, nešiojami ant krūtinės, rečiau antsiuvų (vadinamieji skydai) arba juostelių, akselbantų pavidalo. Išplito Europoje 19 amžiuje.

LIETUVOJE pasižymėjimo ženklai pradėti teikti 1827. Buvo teikiami 25 valstybiniai Rusijos imperijos pasižymėjimo ženklai (iš jų 8 kariniai). 2 ženklai buvo 2, 3 – 3, 1 – 9 laipsnių. Dažniausiai teiktas ženklas už nepriekaištingą tarnybą. Tam tikrais pasižymėjimo ženklais apdovanota dalis 1861 valstiečių reformos vykdytojų. Savo pasižymėjimo ženklus teikė Raudonasis Kryžius ir Rusijos imperijos gailestingųjų seserų organizacijos (viena jų veikė Varšuvoje).

1918–40 nepriklausomoje Lietuvoje teikti šie valstybiniai pasižymėjimo ženklai: Vyčio kryžiaus ordino vėliava (nuo 1926), Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius (nuo 1930), Šaulių žvaigždė (nuo 1931), Darbo žvaigždės ordinas. Karo lakūnams apdovanoti Krašto apsaugos ministerija 1932 įsteigė Plieno sparnų ženklą. Buvo įsteigtas kvalifikacijos ženklas kareiviams Geram šauliui (1931) už šaudymo normų įvykdymą. Pasižymėjimo ženklus turėjo ir visuomeninės organizacijos. Ugniagesiai teikė Ugniagesių kryžių, ženklą Artimui pagalbon, ženklą už ištarnautus metus. Ugniagesių komandoms pažymėti buvo įvesti kaspinai prie vėliavų. Lietuvos skautų sąjunga teikė: Gedimino vilko ordiną (1924, apdovanota 16 žmonių), Svastikos ordiną (1925, apdovanoti 123 žmonės), Maltos kryžių (1925, apdovanota 13 žmonių), Lelijos ordiną (1928, apdovanoti 88 žmonės), Už nuopelnus (1928, apdovanoti 128 žmonių ir 3 draugovės). Jaunosios Lietuvos sąjunga nuo 1935 naudojo Trijų liepsnų žymenį. Savus pasižymėjimo ženklus teikė ir Lietuvoje veikę bermontininkai.

1920–39 Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto gyventojai buvo apdovanojami Lenkijos kariniais pasižymėjimo ženklais (karo aviacijos pasižymėjimo ženklu, 1920 karo su Rusija kryžiumi).

Per 1944–53 Lietuvos partizaninį karą su SSRS okupaciniu režimu buvo įsteigti Lietuvos partizanų žymenys.

1941–44 Lietuvoje galiojo Vokietijos kariniai pasižymėjimo ženklai: akselbantai už taiklų šaudymą (12), KOP pasižymėjimo ženklai (23), sausumos pajėgų pasižymėjimo ženklai (10), karinių jūrų laivyno (15) pasižymėjimo ženklai, vermachto antsiuvai‑juostos (3), skydai (6) ir ženklas už sužeidimą fronte.

1940–41 ir 1945–90 Lietuvoje buvo teikiami SSRS ir LSSR pasižymėjimo ženklai. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas apdovanodavo aukščiausio rango ženklais (pavyzdžiui, garbės traktorininko), sąjunginių respublikų ženklais apdovanodavo tų respublikų Aukščiausių Tarybų prezidiumai. Už įvairią veiklą komjaunimas apdovanodavo 64 garbės ženklais (5 jų buvo 2 arba 3 laipsnių). Savus pasižymėjimo ženklus turėjo ministerijos (pavyzdžiui, Žuvininkystės ministerija apdovanodavo 5 laipsnių ženklu už neavaringą plaukiojimą), gamyklos, profsąjungos, draugijos. Vienas populiariausių buvo 2 laipsnių pasižymėjimo ženklas Pasiruošęs darbui ir gynybai, teikiamas 6–60 metų amžiaus gyventojams (1972–74 SSRS jį gavo daugiau kaip 58 mln. žmonių). Daug pasižymėjimo ženklų teikta vadinamojo socialistinio lenktyniavimo nugalėtojams už penkmečio planų oficialų įvykdymą. Sovietinių karinių pajėgų kariškiams buvo teikiami ženklai už dalyvavimą kariniuose veiksmuose, karinį meistriškumą ir kvalifikaciniai pasižymėjimo ženklai (už fizinę parengtį ir karinius laimėjimus).

LSSR teikti Liaudies švietimo pirmūno, Melioracijos pirmūno, Statybos žymūno, Draugovininko žymūno pasižymėjimo ženklai. Propagandos tikslais įsteigti ir komunistines vertybes diegiantys pasižymėjimo ženklai 20 a. 9 dešimtmetyje Lietuvoje neteko ideologinės reikšmės. Sovietinių medalių ir pasižymėjimo ženklų viešas atsisakymas tapo viena Lietuvos žmonių pasipriešinimo SSRS okupacijai formų.

Lietuvos Respublikoje nuo 1990 teikiami šie valstybiniai žymenys: Vyčio kryžiaus ordino vėliava ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. Jais apdovanoja Lietuvos Prezidentas. Ministerijos dažniausiai turi iki 3 pasižymėjimo ženklų, tik Krašto apsaugos ministerija – 11. Paprastai valstybiniai pasižymėjimo ženklai būna 1, rečiau – 2 ar 3 laipsnių. Jais apdovanoja ir šių ženklų nešiojimo tvarką nustato įstaigos vadovybė. Buvo atkurti 1918–40 buvę pasižymėjimo ženklai. Šaulių žvaigždė nuo 2002 tapo Krašto apsaugos ministerijos lygmens, Darbo žvaigždės ordinas – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ženklu (medalis). Pirmieji atkurtos Lietuvos Respublikos pasižymėjimo ženklai buvo kariniai, susiję su SSRS agresija: Šaulių sąjungos Parlamento gynėjo ženklas, Krašto apsaugos departamento darbuotojo savanorio garbės ženklas ir Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklas, Policijos departamento ženklas Už atliktą pareigą 1991. Lietuvos dalyvavimą tarptautinės taikos palaikymo pajėgose liudija Krašto apsaugos ministerijos pasižymėjimo ženklas Už dalyvavimą tarptautinėse misijose ir Už pasižymėjimą karinėse pratybose. Pasižymėjimo ženklus teikia Vidaus reikalų ministerija (Už pavyzdingą tarnybą ir Tėvynės labui), Valstybės saugumo departamentas (Už nuopelnus tarnyboje, Nuopelnų kryžius), Specialiųjų tyrimų tarnyba (garbės ženklas), taip pat jų padaliniai: Policijos departamentas (Angelo sargo žvaigždė, Angelas sargas), Vadovybės apsaugos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (garbės ženklai). Pasižymėjimo ženklus įsteigė ir kitos valstybės įstaigos: Aplinkos ministerija, Generalinė prokuratūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija ir jų padaliniai (pavyzdžiui, Generalinė miškų urėdija, Policijos departamentas, Valstybinio social. draudimo fondo valdyba). Pasižymėjimo ženklą turėjo Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentas (panaikintas 2009). Savus pasižymėjimo ženklus įsteigė rajonai (Telšių rajono savivaldybės Žemaičių šlovės žvaigždė, Tauragės rajono savivaldybės Už nuopelnus apskričiai, Anykščių garbės piliečio), valstybės įstaigos (Trakų istorinis muziejus, Trakų rajono kultūros namai). Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įsteigė 2 garbės ženklus (Už nuopelnus olimpiniam judėjimui ir Olimpinių žiedų garbės ženklas). Skautų judėjimai, Šaulių sąjunga atkūrė senuosius ir sukūrė naujų pasižymėjimo ženklų. Susikūrusios visuomeninės, politinės organizacijos (pavyzdžiui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, pensininkų sąjunga Bočiai) įsteigė naujų ženklų. Jų steigia privačios bendrovės (bendrovė Pieno žvaigždės, Tarptautiniai prekybos rūmai), aukštosios mokyklos, sporto draugijos (Žalgiris, Lietuvos aeroklubas), kūrybinės organizacijos (Lietuvos architektų sąjunga), saugos tarnybos.

A. Astikas Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940 Vilnius 1993.

2271