paskaità, sistemingas žodinis tam tikros temos, problemos arba klausimo išdėstymas. Skiriamos mokomosios ir viešosios paskaitos. Mokomoji paskaita yra aukštosios mokyklos pagrindinė mokymo organizavimo forma. Paskaitos tikslas – nuosekliai, išsamiai ir pagrįstai atskleisti nagrinėjamos temos turinį, skatinti domėjimąsi dalyku, ugdyti savarankišką mąstymą ir formuoti mokslines pažiūras į tikrovę. Paskaitai reikia parinkti tinkamą, konkrečią medžiagą, iš kurios daromi tikslūs apibendrinimai ir išvados taikant mąstymą ugdančius metodus. Paskaita būna įžanginė, nurodomoji (praktikuojama ištęstinių studijų sistemoje), ordinarinė, arba paprastoji, eilinė ir baigiamoji. Paskaitos taip pat skaitomos specialiosiose, profesinėse ir technikos, aukštesniosiose mokyklose. Epizodinės ir įvairių ciklų viešosios paskaitos – viena pagrindinių mokslinių žinių skleidimo formų. Paskaita turi atitikti moksliškumo, prieinamumo, turinio ir formos vienovės, emocionalumo, organiško ryšio su kitomis mokymo formomis (seminarais, laboratoriniais darbais, mokomąja ir gamybine praktika) reikalavimus. Per paskaitą dažnai naudojamos įvairios pagalbinės priemonės (televizija, garso ir vaizdo aparatūra ir kita).

Paskaitos atsirado viduramžiais universitetuose iš skaitomų tekstų komentavimo. Dabartinė forma susiklostė 18 amžiuje.

LIETUVOJE viešas paskaitas organizavo įvairios organizacijos – Lietuvos katalikų blaivybės draugija (įkurta 1908), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (įkurta 1909; Raudonasis Kryžius), Lietuvos skautų sąjunga (įkurta 1918), Lietuvos šaulių sąjunga (įkurta 1919), Lietuvai pagražinti draugija (įkurta 1921) ir kitos. Vilniui vaduoti sąjunga (įkurta 1925) kasmet spalio devintą dieną organizuodavo Vilniaus minėjimo dienas, kurių metu buvo skaitomos viešos paskaitos, rengiamos radijo laidos ir kita. Vilniaus universiteto filosofų skaitomas viešas paskaitas aprašydavo laikraščiai. Į paskaitas kviesdavo ir pavieniai entuziastai. SSRS okupacijos metais daugiausia viešų paskaitų mokslinėmis temomis surengdavo „Žinijos“ draugija (įkurta 1948), vienijusi daugiau kaip 300 mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, įvairių sričių specialistų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę aukštosios mokyklos, muziejai, bibliotekos, įvairios organizacijos akademinei ir plačiajai visuomenei rengia viešas paskaitas, kurias skaito Lietuvos ir užsienio mokslininkai, menininkai, politikai, dvasininkai, įvairių sričių specialistai (pedagogai, medikai, inžinieriai, ekonomistai ir kiti), keliautojai.