paskrstymo efektyvùmas, alokãcinis efektyvùmas (lot. allocare – išdėstyti, (iš)skirstyti), ribotų ekonominių išteklių paskirstymo gamyboje vertinimo kriterijus, kuris parodo, kaip efektyviai jie panaudojami visuomenės gerovei. Paskirstymo efektyvumo matas yra vartotojų poreikių patenkinimo laipsnis (pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų kiekis bei jų naudingumas vartotojams) naudojant tuos pačius ekonominius išteklius ir technologijas. Paskirstymo efektyvumą gali padidinti toks ekonominių išteklių perskirstymas tarp gamintojų ar jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvairių rūšių, kuris mažina gamybos ir paskirstymo (transportavimo, sandėliavimo, atsargų valdymo, pardavimo ir kitas) sąnaudas ir dėl to leidžia padidinti gamybos mastą. Didžiausias įmanomas paskirstymo efektyvumas pasiekiamas tobulosios konkurencijos rinkoje, kai visų prekių ir paslaugų kainos lygios jų gamybos ribinėms išlaidoms ir yra tenkinamos Pareto optimumo sąlygos. Rinkos mechanizmo iškraipymai (nepakankama informacija, kainų diskriminacija, monopolijų atsiradimas, laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ar darbo judėjimo apribojimai ir kiti) mažina paskirstymo efektyvumą ir vartotojų gaunamą naudą.

2687