paslaugà, nemateriali ekonominė gėrybė, kuri turi vartojamąją vertę, bet, kitaip nei prekė, neturi daiktinės išraiškos. Paslaugos tenkina žmonių buitinius, socialinius, kultūrinius poreikius, pagerina jų perkamų prekių, turimo turto, sveikatos, gyvenamosios aplinkos, darbinės veiklos kokybę ar neleidžia jai pablogėti (pavyzdžiui, senų pastatų konservavimas). Paslaugos yra neapčiuopiamos, negali būti transportuojamos, sandėliuojamos, vartotojo perparduodamos ar kitaip perleidžiamos tretiesiems asmenims, dėl to jos nėra nuosavybės teisės objektas. Pagal santykį su materialiais objektais skiriamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ir su materialaus objekto sukūrimu ar pakeitimu susijusios paslaugos. Pagal teikimo ir vartojimo būdą skiriamos konkretaus vartotojo aptarnavimo paslaugos (jų kūrimas, teikimas ir vartojimas vyksta vienu metu, pavyzdžiui, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, mokymo, gydymo, transporto, ryšių, kirpyklų, grožio salonų veikla) ir materialių objektų apdorojimo bei pagerinimo paslaugos (jos pirma pakeičia objekto naudingąsias savybes, o vėliau naudojamos kartu su juo, pavyzdžiui, drabužių, avalynės siuvimas ir taisymas, pastatų, automobilių, buitinės technikos remontas, dujų ir vandens tiekimas, gatvių valymas, gamtosaugos veikla). Pagal apmokėjimo tvarką skiriamos paslaugos, už kurias moka jų vartotojai (mokamos paslaugos), ir centralizuotai finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar kitų pinigų fondų (nemokamos paslaugos). Kartais vartotojas sumoka tik dalį paslaugų rinkos kainos, o kitą dalį kompensuoja valstybė ar savivaldybė (pavyzdžiui, už komunalines paslaugas nepasiturinčioms šeimoms). Visų rūšių paslaugų teikimo ekonominė veikla sudaro paslaugų sferą.

2846