paslaug sferà, aptarnãvimo sferà, ekonominės veiklos rūšis – visų rūšių paslaugų teikimo ekonominės veiklos visuma. Paslaugų sfera apima paslaugas teikiančias įmones, įstaigas, organizacijas, individualią paslaugų veiklą vykdančius fizinius asmenis (pvz., turgaus prekiautojus, amatininkus, advokatus), paslaugų rinką ir jų vartotojus. Paslaugų sferos svarbiausi tikslai – tenkinti buitinius, socialinius, kultūrinius ir kitus nematerialius žmonių poreikius (paslaugos gyventojams) ir sudaryti tinkamas sąlygas materialinei prekių gamybai (paslaugos verslui). Paslaugų sferą sudaro visos ekonominės veiklos rūšys, kurios nėra priskiriamos žemės ūkiui ir pramonei: didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešasis maitinimas, transportas, sandėliavimas, ryšių paslaugos, reklama, elektros energijos, šilumos, vandens ir dujų tiekimas (išskyrus šiuos išteklius gaminančias įmones, kurios priskiriamos pramonei), kitos komunalinės paslaugos, architektūros, inžinerijos, interjero įrengimo darbai, gyvenamojo fondo ir namų valdų priežiūra, namų tvarkytojų ir auklių paslaugos, nekilnojamojo turto, automobilių ir kitų daiktų nuoma, remontas ir priežiūra, finansinis tarpininkavimas, draudimas, teisinės paslaugos, buhalterinė apskaita, auditas, vertimai, viešosios nuomonės apklausų vykdymas, personalo atranka, sveikatos apsauga, veterinarijos veikla, vaikų, neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir kitos socialinės paslaugos gyventojams, švietimas, moksliniai tyrimai, konsultavimas, informacijos apdorojimas, teatrų, muziejų, bibliotekų, archyvų ir kita kultūros veikla, laisvalaikio, pramogų ir sporto organizavimas, turizmas, viešbučių, poilsio namų, sanatorijų, kirpyklų, grožio ir sveikatingumo salonų, pirčių, drabužių siuvyklų, skalbyklų, valyklų, dažyklų paslaugos, lošimų ir lažybų organizavimas, spaudos, radijo ir televizijos, saugos tarnybų, teisėsaugos institucijų, vartotojų teisių apsaugos, aplinkosaugos, gyventojus aptarnaujančių valstybės ir savivaldybių įstaigų veikla, valstybinis valdymas, šalies gynyba, ritualinės paslaugos, religinių bendruomenių ir kitų privačių, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei fizinių asmenų veikla teikiant mokamas ar nemokamas paslaugas gyventojams ar juridiniams asmenims.

Paslaugų sfera dar vadinama trečiuoju ekonomikos sektoriumi (šalia pramonės ir žemės ūkio), kuris ypač reikšmingas išsivysčiusiose šalyse, nes kylant gyventojų gerovei, patenkinus jų svarbiausius materialiuosius poreikius (maisto, būsto, namų apyvokos reikmenų ir kitus), žmonėms tampa aktualesni socialiniai ir kultūriniai poreikiai. Kuo labiau išsivysčiusi šalies ekonomika, tuo didesnė paslaugų sfera. 1900 visame pasaulyje paslaugų sferoje dirbo apie 20 % visų darbuotojų, 1950 – daugiau kaip 25 %, 21 a. pradžioje – daugiau kaip 50 % (išsivysčiusiose Vakarų šalyse – daugiau kaip 70 %). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje susiformavo poindustrinė visuomenė, kurioje paslaugų sfera yra svarbiausias ekonomikos sektorius, sukuriantis daugiau kaip 60 % BVP. Didėja paslaugų tarptautinės prekybos mastas. Anksčiau paslaugų sferos plėtros tendencijos priklausė nuo materialinės prekių gamybos, o nuo 20 a. vidurio priešingai – paslaugų sfera (ypač prekyba, reklama, finansai, transportas, moksliniai tyrimai) lemia gamybos tendencijas. Gilėjantis darbo pasidalijimas ir ekonominės veiklos specializacija, didėjanti gyventojų perkamoji galia, padidėjęs išsilavinimo, informuotumo ir kultūros lygis kelia vis aukštesnius reikalavimus gyventojams teikiamų paslaugų įvairovei, kiekiui ir kokybei. Sparčiausiai plėtojasi paslaugų sferos šakos, kurioms reikia itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos (pvz., medicina, aukštasis mokslas, finansai, telekomunikacijos, inžinerija). Nuolat didėja visuomenės švietimo, mokymo, informatikos, leidybos, žiniasklaidos, interneto, muzikos, teatro, kino, kitų intelektinių ir kultūrinių paslaugų poreikis.

Paslaugų sferos plėtra sudaro sąlygas kurti šiuolaikinę pilietiškai aktyvią visuomenę, padeda žmonėms visapusiškai lavinti savo asmenybę, palengvina namų ruošą, gerina laisvalaikio panaudojimą. Didėjant ekonominės veiklos ir socialinio gyvenimo intensyvumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, sukuriant naujų sveikatingumo ir gydymo metodų, vaistų, tobulinant ir specializuojant gydymo aparatūrą didėja sveikatos priežiūros ir ligų prevencijos paslaugų reikšmė. Tobulėjant gamybos technikai ir technologijai materialinės prekių gamybos įmonės vis daugiau gamybos aptarnavimo darbų ir funkcijų perleidžia specializuotoms paslaugų sferos įmonėms (produkcijos pardavimą, transportą, sandėliavimą, gamybos valdymo technikos remontą ir priežiūrą, kompiuterių ir jų tinklų aptarnavimą, komunikacijų eksploatavimą ir kita) ir tampa šių paslaugų naudotojomis. Gamybos technikos ir technologijos kaita t. p. didina darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo paslaugų poreikį.

Paslaugų sferos privačiame sektoriuje didelę reikšmę turi smulkusis ir vidutinis verslas, nes paslaugas gali teikti net labai mažos specializuotos įmonės ar fiziniai asmenys, kuriems nereikia didelio pradinio kapitalo veiklai pradėti. Paslaugų sferos ekonominėje veikloje, kitaip nei žemės ūkyje ar pramonėje, didžiausią reikšmę turi ne mašinų, bet žmonių darbas ir tiesioginis bendravimas su paslaugų naudotojais (asmeniškai arba telefonu, internetu, kitomis komunikacijos priemonėmis). Nekomercinio pobūdžio paslaugas gyventojams, kurios yra būtinos visuomenei gyvuoti (pvz., šalies gynyba, teisėsauga, aplinkosauga, švietimas, socialinis draudimas), teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (viešosios paslaugos). Socialinių ir kultūrinių paslaugų sferoje vis aktyviau veikia pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos: religinės bendruomenės, fondai, bendrijos, klubai ir kita.

Apie paslaugų sferą Lietuvoje Lietuvos paslaugų sfera.

2846

trečiasis sektorius