paslėptnis gyvéntojų peteklius, padėtis darbo rinkoje esant paslėptiniam nedarbui, kai dalis dirbančiųjų yra priversti dirbti ne visą darbo dieną ar savaitę ir dėl to nelaikomi bedarbiais, bet jų gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui. Paslėptinį gyventojų perteklių, kaip santykinio gyventojų pertekliaus formą, pirmą kartą aprašė K. Marxas. 19 a.–20 a. 1 pusėje išsivysčiusiose Vakarų šalyse paslėptinis gyventojų perteklius buvo ypač ryškus žemės ūkyje, kai plėtojantis kapitalizmui dėl techninės pažangos ir mašininės gamybos naudojimo dalis žemės ūkio darbo jėgos tapo nebereikalinga. Nuskurdę smulkieji ir vidutinieji ūkininkai formaliai lieka savarankiški savo ūkių šeimininkai, bet dirba juose ne visą darbo dieną, ieško samdomojo darbo pramonėje, persikelia gyventi į miestus. Paslėptinio gyventojų pertekliaus problema aktuali ir 21 a. pradžioje postkomunistinėse bei Trečiojo pasaulio valstybėse.