paspj (pranc. passepied < passe – perkėlimas + pied – koja), senovinis prancūzų šokis. Muzikinis metras 3/4 arba 3/8, tempas greitas. Pritariama daina arba dūdmaišiu. Manoma, atsirado Šiaurės Bretanėje. Pirmą kartą paminėtas 1548. Nuo 17 a. vidurio buvo rūmų šokis. Paspjė dažnas prancūzų kompozitorių baletuose (A. Campra, J.‑B. Lully, A. C. Destouches’o, J. Ph. Rameau), baroko laikų instrumentinėse siuitose (F. Couperino, G. Ph. Telemanno, J. S. Bacho).