pãšto ženkla, laiško ar kitos siuntos siuntimo išlaidų apmokėjimo ženklai.

Leidyba ir naudojimas

Pašto ženklus leidžia oficialios valstybės ryšių įstaigos. Pašto ženklai klijuojami ant vokų ar kitų siuntų ir yra įrodymas, kad mokestis už siuntos siuntimą sumokėtas. Tradiciškai spausdinami ant popieriaus ofsetiniu, metalografiniu ar kitu būdu. Juose būna kokio nors raižinio, piešinio, fotografijos (pvz., meno kūrinio, gamtos vaizdo) atspaudas. Ant pašto ženklų nurodoma valstybės pavadinimas, kaina, būna paaiškinamojo pobūdžio užrašų. Pašto ženklų kita pusė dažniausiai sutepta klijais. Pašto ženklai būna standartiniai (leidžiami dideliais kiekiais), atminimo (proginiai, leidžiami mažesniais kiekiais, skirti įamžinti įvykius, asmenis, įvairius objektus). Gali būti ir oro pašto paslaugoms apmokėti skirti pašto ženklai. Visi pašto ženklai registruojami specialiuose kataloguose.

Leidžiami pavieniai pašto ženklai ir pašto ženklų serijos, skirtos vienam įvykiui paminėti, apimantys vieną temą. Pašto ženklų seriją sudaro 2 ar daugiau pašto ženklų, ji išleidžiama dažniausiai vienu metu. Tęstinė pašto ženklų serija leidžiama fragmentais po vieną ar kelis pašto ženklus kelerius metus. Visi serijos pašto ženklai dažniausiai apipavidalinami panašiai. Pašto ženklų bloką sudaro atskirame lapelyje išspausdintas vienas ar daugiau pašto ženklų, aplink juos pateikiama papildoma informacija apie įvykį ar temą. Kartais bloke nėra standartine forma atspausdintų pašto ženklų, bet yra nurodyta bloko vertė. Bloke pašto ženklai gali būti su perforacija arba be jos. Pašto siuntoms apmokėti gali būti naudojamas visas blokas arba iš jo išplėšti pašto ženklai.

Vokietijos pašto ženklas Baden (20 a. 5 dešimtmetis, dailininkas V. K. Jonynas)

Su pašto ženklais dar leidžiami ženkliniai vokai ir atvirukai (ant jų spaustuviniu būdu atspausdinti pašto ženklai), kartmaksimumai – meniniai ar ženkliniai atvirukai, ant kurių iš vaizdo pusės priklijuotas pašto ženklas, nuvertintas pagal temą ar datą susijusiu kalendoriniu ar specialiu pašto antspaudu. Pašto ženklai yra kolekcionavimo objektas (filatelija).

Istorija

Pašto ženklų kaip atsiskaitymo priemonės idėją 1834 pirmasis pasiūlė škotas Jamesas Chalmersas. 1839 Didžiosios Britanijos Parlamentas priėmė pašto paslaugų apmokėjimo įstatymą. 1840 įsteigta šalies pašto tarnyba 1840 05 06 išleido pirmąjį pašto ženklą, vadinamąjį Juodąjį pensą (anglų kalba Penny Black). Jame juodos spalvos fone profiliu buvo pavaizduota karalienė Viktorija ir užrašytas nominalas. Netrukus buvo išleisti dviejų rūšių pašto ženklai su karalienės Viktorijos portretu, vadinamasis Mėlynasis pensas (Penny Blue), ir du išankstinio apmokėjimo vokai. Prireikė kelių mėnesių, kol visuomenė priėmė naują tvarką. Iki metų pabaigos buvo išleista 72 mln. Juodųjų pensų.

vieno penso Anglijos pašto ženklas (1840, dailininkas R. Hillis)

Pašto ženklus greitai pradėjo naudoti ir kitos šalys. Brazilija pašto ženklus išleido 1843, Jungtinės Amerikos Valstijos – 1847, Šveicarija – 1848, Belgija – 1849, Rusija – 1857. Atsiradus pašto ženklams už pašto siuntos pristatymą pradėjo mokėti jos siuntėjas, pirkdamas pašto ženklus, o ne gavėjas, kaip buvo iki tol.

1847 įkurta Pasaulinė pašto sąjunga. Ji įteisino taisyklę, kad pašto ženkle būtina nurodyti jį išleidusios šalies ar teritorijos pavadinimą. Vienintelei Didžiajai Britanijai, kaip pirmajai pašto ženklus panaudojusiai valstybei, leista nerašyti šalies pavadinimo ant savo pašto ženklų. Iš pradžių iš lapo su pašto ženklais buvo iškerpamas reikiamas jų kiekis, vėliau lapai pradėti perforuoti, kad būtų lengviau atskirti pašto ženklus vieną nuo kito.

21 a. pašto ženklus leidžia beveik visos pasaulio šalys ir teritorijos, t. p. organizacijos, pvz., Jungtinės Tautos, Maltos ordinas. Klasikinis pašto ženklų formatas – stačiakampis. Pašto ženklų tematika įvairi, atspindinti praktiškai visas žmogaus veiklos sritis, gamtos reiškinius. Pasaulinė pašto sąjunga kartu su Pasauline filatelijos plėtros asociacija sukūrė Pasaulinę numeracijos sistemą WNS (World Numbering System), kuri įsigaliojo 2002. Jos tikslas – sukurti visų legalių pašto ženklų, išleistų nuo 2002 01 01, duomenų bazę ir kontroliuoti pašto ženklų leidybą. Specialioje interneto svetainėje yra įrašų apie 160 šalių pašto subjektus, turinčius daugiau kaip 25 000 registruotų pašto ženklų. Kiekvienam įregistruotam ženklui suteikiamas numeris, kurį sudaro šalies kodas (dvi raidės), eilės numeris (trys skaitmenys) ir išleidimo metai (du skaitmenys).

2079

lietuviškieji pašto ženklai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką