šarkakojis pataisas

pãtaisas (Lycopodium), pataisinių (Lycopodiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 20 rūšių. Pataisas paplitęs daugiausia Šiaurės pusrutulio vidutiniškai šilto, vėsaus ir šalto klimato srityse, paatogrąžių srityse – tik kalnuose. Daugiametis visžalis augalas su gulsčiais dvišakai šakotais antžeminiais, kartais požeminiais stiebais, iš kurių auga statūs ūgliai ir pridėtinės šaknys. Lapai yliški, linijiški arba lancetiški, ant gulsčių stiebų padriki ir prigludę, ant stačių ūglių tankūs, išsidėstę 6 ar daugiau vijų. Sporangės ūglių viršūnėse susitelkusios į strobilus po vieną ar po kelis, inkstiškos. Gametofitai netaisyklingos formos, požeminiai, neturi chlorofilo, sudaro mikorizę ir minta mikoheterotrofiniu būdu. Pataiso sporos labai degios, bet degdamos išskiria nedaug šilumos. Seniau buvo naudojamos fejerverkams gaminti, senovinėse fotografinėse blykstėse, juvelyrikoje liejimo formoms apibarstyti. Medicinoje šarkakojo pataiso (Lycopodium clavatum) sporos naudojamos odos raukšlių iššutimams gydyti, ūglių nuoviru liaudies medicinoje buvo gydomos inkstų, šlapimo pūslės ir skrandžio ligos. Lietuvoje 2 rūšys. Šarkakojis pataisas auga sausuose ir vidutinio drėgnumo pušynuose. Pataisas varinčius (Lycopodium annotinum) auga drėgnuose spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose. Pataisus rinkti ir naudoti puokštėms, vainikams draudžiama.

849