patala, didelis užsiklojamas impilas, nekietai pripiltas plėšytų plunksnų arba pūkų. Buvo daromi dažniausiai iš žąsų plunksnų, klojami per didesnius šalčius, ypač miegant klėtyse, svirnuose. 19 amžiaus pabaigoje kiekviena nuotaka turėjo nors vienerius patalus, turtingesnės tekėdamos kraičio atsinešdavo ketverius ir daugiau patalų. Kai kur senu papročiu patalus nuotakoms dovanodavo krikštamotės. Lietuvos kaimo (ypač vienkiemių) gyventojai patalais dar klojėjo 20 amžiaus antrojoje pusėje.