patalkỹs, vaišės ir pasilinksminimas po talkos. Nuo seno Lietuvos kaime patalkiai dažniausiai buvo rengiami po didžiausių žemės ūkio darbų – rugiapjūtės, bulviakasio, kūlimo, linamynio, linabrukčio, Dzūkijoje – ir po plunksnų plėšymo talkų. Darbą baigus vakare arba iki vidurnakčio patalkys trukdavo iki ryto, baigus auštant – iki pavakarės. Talkininkės dažniausiai persirengdavo atsineštais geresniais drabužiais. Pasivaišinus šviežių bulvių plokštainiu (kugeliu) su spirgučiais, dažniausiai šviežia virta aviena, gira, naminiu alumi ar stipresniu gėrimu būdavo linksminamasi – šokama, žaidžiama įvairius žaidimus, pokštaujama. Šokius daug kur pradėdavo šeimininkai, grodavo jų pasamdytas muzikantas. Į patalkį pasišokti ateidavo ir talkoje nebuvusių kitų kaimų vaikinų; merginoms ir moterims nekviestoms eiti į patalkį nederėjo. 20 amžiaus viduryje kolektyvizavus Lietuvos žemės ūkį patalkio papročiai nunyko. Kai kur Suvalkijoje iki 21 amžiaus pradžios išliko paprotys po bulviakasio talkos rengti patalkio vaišes su tradiciniu patiekalu – šviežių bulvių kugeliu su mėsa.

A. Vyšniauskaitė Lietuvių linininkystės papročiai / lietuvių kultūros istorijos 1983 tomas 12.