patepmas, religijose – apeiga, per kurią šventintais aliejais patepamas žmogaus kūnas, tam tikros jo dalys, sakraliniai pastatai, įvairūs kiti daiktai. Antikoje pasaulietiniais tikslais patepimas buvo naudojamas kūno priežiūrai, žaizdoms gydyti, vėliau patepant įvairiais aliejais buvo siekiama apsisaugoti nuo blogio ar ligų. Senovės Izraelyje alyvų aliejumi buvo patepami karaliai ir kunigai (1 Sam 10, 1; 16, 13; 1 Kar, 1, 39; Kun 8, 12), taip jie buvo pašventinami ypatingai veiklai ir išreiškiama, kad jie yra Dievo išrinkti šiai veiklai. ST pasakojama, kad per patepimo apeigas naujam karaliui, kai jis būdavo sodinamas į sostą, arba naujam vyr. kunigui ant galvos būdavo užpilama aliejaus, tada jis tapdavo Dievo pateptuoju (hebrajų kalba Mašiah, graikų kalba Christos). Taip pat per Padangtės šventinimo apeigas ji buvo patepama aliejumi (Kun 8, 10). Šiuos ST patepimo papročius perėmė krikščionys. NT pateptuoju vadinamas žmogus, kurį Dievas pasirinko, kad skelbtų gerająją naujieną (Lk 4, 18), patepimas žymi Šventosios Dvasios suteikimą (Apd 10, 38; 2 Kor 1, 21; 1 Jn 2, 20), dar minima, kad aliejumi būdavo patepami ligoniai (Mk 6, 13; Jok 5, 13–15). Viduriniais amžiais patepimas buvo itin svarbus įšventinant valdovus, taip buvo pabrėžiama dieviška pasaulietinės valdžios kilmė. Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose patepimas yra daugelio liturginių apeigų dalis. Nuo Naujųjų laikų ligonių (Ligonių patepimas) ir katechumenų patepimui skirtus augalinius aliejus ir krizmą šventina vyskupas Didįjį ketvirtadienį per Krizmos Mišias. Išimtiniais atvejais ligonių patepimui skirtą aliejų bet kuriuo laiku gali pašventinti kiekvienas kunigas. Teikiant Krikšto sakramentą, po egzorcizmo maldos krikštijamojo krūtinė patepama katechumenų aliejumi. Jis simbolizuoja jėgą ir katechumenų tvirtumą pakelti krikščioniškojo gyvenimo sunkumus; po krikšto krikštijamojo viršugalvis patepamas krizma. Teikiant Sutvirtinimo sakramentą sutvirtinamojo kakta patepama krizma, tai simbolizuoja apaštalų rankų uždėjimą, dvasinį tikintiesiems teikiamą Šventosios Dvasios patepimą ir jos dovaną (2 Kor 1, 21–22; 1 Jn 20). Teikdami Ligonių patepimo sakramentą kunigai ligonio kaktą ir rankas patepa ligonių aliejumi. Šiuo sakramentu ligoniui suteikiama Šventosios Dvasios malonė, kuri padeda pasveikti, jei tai naudinga išganymui, palengvinti negalią. Vyskupų ir kunigų šventimų apeigose, po šventimų maldos krizma patepama įšventinto vyskupo galva ar įšventinto kunigo delnai. Šis patepimas simbolizuoja ypatingą kunigų ir vyskupų dalyvavimą Kristaus kunigystėje. Pagal seną paprotį, šventinant bažnyčias, krizma patepamos jos sienos, žymint jas 12 (simbolizuoja 12 apaštalų) arba 4 (simbolizuoja 4 evangelijas ir pasaulio kraštus) kryžiaus ženklais, konsekruojant altorių − patepami 4 jo kampai ir vidurys (simbolizuoja Kristaus 5 žaizdas). Kartais patepimas atliekamas šventinant šv. Mišių taurę ir varpus.

2245