patránkininkai, amatininkai – patrankų gamintojai, taisytojai ir aptarnautojai. 15–17 a. Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo valdovo ir feodalų patrankininkai. Valdovo patrankininkų teisės ir pareigos buvo nustatytos Žygimanto Augusto Patrankininkų artikulų (1557), Vladislovo Vazos Artilerijos artikulų (1634). Iki 1638 patrankininkai buvo pavaldūs krašto iždininkui, vėliau artilerijos generolui. Aptarnavo patrankas pilyse ir žygyje, per karą. Valdovo patrankininkų buvo Vilniaus, pasienio (Polocko ir kitose) pilyse, Vilniaus ir Valkininkų valstybinėse liejyklose, privačių patrankininkų – Biržų pilyje, Nesvyžiaus (Radvilų), Vyšniavo (Minsko sr.; Chreptavičių) liejyklose. Atlyginimą gaudavo pinigais, apranga, Valkininkų patrankininkai – žeme.

pabūklininkai

1777

2976