pavakaria, valgymas tarp pietų ir vakarienės. Lietuvoje pavakarius nuo seno būdavo pradedama valgyti pavasarį, kai pailgėdavo darbo diena ir valstiečiai dirbdavo nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Sakoma, kad per Gandrines (kovo dvidešimt penktoji) gandras parskrisdamas pavakarius atneša, o išskrisdamas (rugpjūčio dvidešimt ketvirtoji) juos išsineša. Kartais pavakariai būdavo valgomi iki bulviakasio. Pirmiausia pavakariai (iš pradžių įvairūs pyragėliai su kanapėmis, bandelės iš girnomis maltų miltų su krekenomis) nešami artojams pasistiprinti. Šie pavakariais dalydavosi su kaimynais tikėdami, kad dėl to javai gerai sudygsią. Dažniausiai pavakariams buvo duodama saldaus pieno su duona, sūriu, lašinių, dešros, kumpio, kartais blynų arba kiaušinienės arba nuo pietų likusio maisto. Karštomis dienomis daugelyje Lietuvos vietų darbininkai per pavakarius gaivindavosi šalto vandens arba sulos, duonos plutų, trintų uogų mutiniu su cukrumi, medumi. Iki 20 amžiaus pirmosios pusės pavakariai laukuose dirbantiems buvo nešami mediniuose, rečiau moliniuose lauknešėliuose.

2271