pavišių teòrija, diferencialinės geometrijos šaka, tirianti trimatės erdvės paviršiaus lokaliąsias savybes diferencialinio skaičiavimo priemonėmis. Naudojasi liečiamąja plokštuma ir normale, paviršiaus kvadratinėmis formomis, kreivumais, geodezinėmis kreivėmis. Paviršiaus teoriją sukūrė G. Monge’as (Prancūzija) ir C. F. Gaussas (Vokietija) 18 a. pabaigoje–20 a. pradžioje.