pečenègai, genčių sąjunga, kuri, manoma, susidarė 8–9 a. Užvolgio stepėse tiurkų klajokliams susiliejus su sarmatų ir finougrų gentimis. Iš pradžių gyveno tarp Volgos ir Uralo, spaudžiami chazarų ir ogūzų 9 a. apsigyveno tarp Žemutinės Volgos ir Dunojaus žemupio. Kalbėjo pečenegų kalba (manoma, ji priklausė tiurkų kalbų grupės ogūzų kalboms). Minimi Bizantijos, armėnų, arabų, Vakarų Europos ir senuosiuose rusų istorijos šaltiniuose. Rengė antpuolius į gretimas šalis, daugiausia į Kijevo Rusią (915, 920, 968, 972) ir Bulgariją. Kartais sudarydavo su šiomis šalimis sąjungas. Dalis pečenegų dalyvavo Kijevo kunigaikščio Sviatoslavo I 970–971 surengtame žygyje į Bizantiją (vėliau jie Sviatoslavą I nužudė, pasak Senųjų laikų pasakojimo, jų chanas Kurija iš kunigaikščio kaukolės pasidarė taurę). 11 a. viduryje kipčiakų gentys didesnę dalį pečenegų išstūmė į Vengriją (iš ten daugelis kėlėsi į Bizantiją), kitus asimiliavo. Kai kurie pečenegai buvo apgyvendinti Rusios pietuose (kad gintų jos sienas). 13–14 a. pečenegai susiliejo su kitomis tautomis. Jų palikuoniais kartais laikomi dabartiniai gagaūzai.