pečiakõjai (Brachiopoda), brachiopòdai (gr. brachiōn – ranka, petys + pus, kilm. podos – koja), jūrinių bestuburių gyvūnų tipas. 2 klasės. Bespyniai pečiakojai (Ecardines, arba Inarticulata) neturi užrakto – kriauklės geldeles jungiančių išaugų. 5 būriai (2 iškastiniai). Spyninių pečiakojų (Testicardines, arba Articulata) yra 10 būrių (8 iškastiniai). Yra apie 280 gyvenančių ir apie 10 000 iškastinių pečiakojų rūšių. Aptinkami vidutinio druskingumo jūrose, įvairiose gilumose. Kūnas iki 10 cm ilgio, iš nugaros ir pilvo jį gaubia kalkinė kriauklė. Kriauklės vidus iš priekio išklotas mantija. Kriauklės priekyje yra dvi odos skiautės, vadinamos rankomis, su 2 eilėmis smulkių judrių, padengtų virpamuoju epiteliu, čiuopiklių. Rankų apačioje yra burna, į kurią slenka čiuopiklių stumiamas maistas. Čiuopikliai t. p. yra kvėpavimo organas. Rankų viduje yra stiebelio pavidalo kalkinis skeletas, kuris joms suteikia standumo. Kriauklės pilvinės pusės apačioje yra apvali anga, pro ją iškišama koja, kuria pečiakojai prisitvirtina prie substrato (koralų, uolų, smėlio). Kojos raumenys gali kriauklę pasukti, pakelti ar nuleisti. Kriauklę uždaro dvi poros suveriamųjų raumenų. Pečiakojai turi celomą (antrinę kūno ertmę), kuri padalyta į skersines pertvaras. Virškinimo, kraujotakos ir nervų sistemos sandaros primityvios. Dauguma pečiakojų yra skirtalyčiai. Vystosi metamorfoze. Lerva panaši į trochoforą. Pečiakojai minta smulkiais planktoniniais dumbliais, įvairiais bestuburiais, detritu. Dažnesnės Lingula, Pelagodiscus, Terebratulina ir Rhynchonella genčių rūšys. Pečiakojai atsirado kambro periodo pradžioje, klestėjo paleozojuje. Daugiausia jų būta nuo ordoviko iki devono. Svarbūs paleozojaus darinių stratigrafijai.

Lingula (a) ir Rhynchonella (b) genčių pečiakojai

1284