ankstyvoji pečialinda

pilkoji pečialinda

žalioji pečialinda

pečialndos (Phylloscopus), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių gentis. 41 rūšis. Paplitusios Palearktyje ir Afrikoje.

Kūno ilgis 9–13 cm, masė 5–11 g. Nedideli, neryškių pilkai gelsvų spalvų paukščiai. Snapas tiesus smailus.

Vikriai kopinėja medžių šakomis. Garsiai gieda. Gyvena įvairiuose miškuose. Minta smulkiais vabzdžiais. Monogamai. Lizdas iš viršaus dengtas, su angele šone, jį suka ant žemės. Deda 5–7 baltus, taškuotus kiaušinius. Peri 11–14 dienų.

Toli migruoja, žiemoja Afrikoje, Indijoje.

Lietuvoje

Iš Lietuvoje pastebėtų 11 pečialindų rūšių 4 rūšys peri.

Vienas iš gausiausių miško paukščių – žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix). Kūno viršus gelsvai žalias, antakiai ir pagurklis geltoni.

Gana įprastos pilkesnių spalvų ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus) ir pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita).

Šiaurinė pečialinda (Phylloscopus trochiloides) – vienas vėliausiai sugrįžtančių migruojančių Lietuvos paukščių. Gegužės–rugsėjo mėnesiais aptinkama miškuose, parkuose, kituose želdynuose, dažniausiai kalvoto kraštovaizdžio medynuose. Kūno viršus pilkai žalias, apačia balsva, gerklė ir krūtinė nežymiai gelsvos.

3102

žalioji pečialinda su jaunikliais lizde

-pečialinda