politezmas (poli + gr. theos – dievas), tikėjimas daugeliu dievų. Politeistinėse religijose dievų (dar panteonas) skaičius įvairus, jis gali kisti. Daugelio šiuolaikinių religijotyrininkų nuomone, konkreti religija ar jų grupė vienu terminu politeizmas sunkiai apibrėžiama, nes jis neišreiškia religijos esmės. Konkrečiose religijose esama tendencijų nuo politeizmo pereiti prie monoteizmo, arba priešingai, bet dėsningumų nėra. Sąvoka politeizmas neaprėpia visos religijos gyvavimo ir raidos. Vienas svarbiausių mėginimų įveikti pernelyg siaurą monoteizmo ir politeizmo skirtį buvo F. M. Müllerio henoteizmo sąvokos pritaikymas religijotyroje. Neneigiama tam tikras religijų grupavimas pagal jose reiškiamą požiūrį į Dievą ar dievus. Pripažįstama, kad politeistinės religijos turi bendrų bruožų, bet kiekviena konkreti religija yra savita, ypatingos, neredukuojamos savasties. Skirstymas pagal požiūrį į aukščiausią dievybę laikomas gana sąlygišku, nes jis kinta ir vienos religijos raidoje. Dar monolatrija.

G. Beresnevičius Religijotyros įvadas Vilnius 1997.