Póžela Karolis 1896 02 29Bardiškiai (Žeimelio vlsč.) 1926 12 27Kaunas, vienas Lietuvos komunistų partijos kūrėjų ir vadovų. J. Poželos tėvas, E. Tautkaitės vyras. 1914 mokydamasis Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje sudarė socialistinio jaunimo būrelį. 1915–17 Dorpato (dabar Tartu) universitete studijavo mediciną. 1916–18 priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijai (bolševikams). 1917–18 Tartu darbininkų ir kareivių deputatų tarybos bei Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Tartu komiteto narys. 1918 03 grįžo į Lietuvą, tapo Lietuvos komunistų partijos nariu. Tėviškėje įkūrė komunistų kuopelę. 1918 10 Lietuvos komunistų partijos I suvažiavimo dalyvis. 1918–19 Lietuvos komunistų partijos Šiaulių rajono komiteto narys, Šiaulių miesto ir apskrities darbininkų atstovų tarybos narys ir vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1919 01 dalyvavo rengiant Šiauliuose komunistų sukilimą, kuriant sovietų kariuomenės Žemaičių pulką. Lietuvos tarybų I suvažiavime išrinktas Centro vykdomojo komiteto nariu. 1919 pavasarį veikė Joniškėlyje, Biržų ir Rokiškio apskrityse. Sovietų Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos nelegaliai veikė Raseiniuose, 1920 persikėlė į Kauną, ten įkūrė nelegalią Spartako spaustuvę, su kitais redagavo komunistų laikraščius Tiesa, Kareivių tiesa, profsąjungų laikraštį Darbininkų gyvenimas. 1920 vadovavo I profsąjungų suvažiavimui. Nuo 1921 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys (1921 10 Karaliaučiuje suėmus kitus narius, liko vienintelis Lietuvoje). Nuo 1923 Lietuvos komunistų partijos Organizacinio biuro sekretorius. 1924 Rusijos komunistų partijos (bolševikų) 13 suvažiavimo ir Komunistų internacionalo 5 kongreso dalyvis. Su kitais parengė Lietuvos komunistų partijos taktiką per III Seimo rinkimus. Nuo 1926 09 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto politinio biuro sekretorius. Redagavo Lietuvos komunistų partijos savaitraštį Darbininkų atstovas. Ne kartą perspėjo apie galimą valstybės perversmą. Po Gruodžio septynioliktosios perversmo suimtas, nepateikęs malonės prašymo su kitais 3 komunistais sušaudytas Kauno 6 forte.