ršis (skr.), hinduizme – antjutimine aiškiaregyste apdovanotas dainius, laikomas mantrų, sudarančių Rigvedos giesmes, įkvėptu regėtoju (mantra drašta) ir perteikėju. Giesmėse rišiai dar vadinami kaviais (poetais, išminčiais) ir vipromis (įkvėptaisiais, drebančiaisiais; skr. vip – drebėti, virpėti), o jų kuriamoji galia nusakoma veiksmažodžiu dhī, kuris reiškia ir regėti, ir mąstyti, ir pasiekti tiesą. Regėtojų būta ir moterų. Tradicija žodį rišis siejo su veiksmažodžiu ṛṣ – tekėti, sravėti, lieti, dabar etimologai daro prielaidą, kad jis giminingas dṛś – regėti. Rišių yra apie 48 000, iš jų pagrindiniai (saptaršiai): Gautama, Višvamitra, Atris, Bharadvadža, Vasištha, Džamadagnis, Kašjapa. Iš jų save kildina ortodoksalios brahmanų giminės (gotros), jie laikomi Didžiųjų Grįžulo Ratų personifikacija. Skiriamos 3 rišių grupės: iš Brahmos gimę brahmaršiai (Agastja, Angirasas), dieviškieji rišiai, arba devaršiai (Markandėja), ir radžaršiai, išmintimi pagarsėję karaliai kšatrijai (Džanaka). Rišiams grąžintina Vedų studijavimo skola (rina). Rišiams skirta šventė rišipančamė, minima bhadros mėnesio (rugpjūtis–rugsėjis) tamsiosios mėnulio pusės 5 dieną.

171

kavis; vipra