Tarptautinės romų dienos šventės dalyviai (Užhorod, Ukraina, 2017)

romų etninė vėliava

ròmai (savivardis roma), čigõnai, daugelyje valstybių gyvenanti tauta. Manoma, pasaulyje gali būti apie 20 mln. romų, iš jų dauguma gyvena Europoje.

Etnonimai

Labiausiai paplitę du romų etnonimai: vienose kalbose (lietuviškai čigonas, latviškai čigan, lenkų, rusų cygan, vokiškai Zigeuner, itališkai zingano) – kilęs iš Graikijoje veikusios krikščioniškos sektos atsinganos (neliečiamieji, neliestini) pavadinimo (juo ilgainiui imta vadinti į Bizantijos imperiją atvykstančius romus), kitose (angliškai Gypsies, ispaniškai Gitano) – susijęs su viduramžiais Europoje išplitusia romų kilmės iš Egipto legenda. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pasaulyje vis labiau plinta etnonimas romai.

Gyvensena

tradiciniai romų vežimai, traukiami arklių (Appleby, Kambrija, Didžioji Britanija, 2014)

Dėl nuolatinio klajojimo susidarė daug romų etninių grupių (kalderašai, lovariai, sinti, servai ir kiti). Dauguma kaba čigonų kalba; paprastai moka ir kalbą (kalbas), vartojamą šalyje, kurioje gyvena. Romai neturi bendros religijos, dažniausiai išpažįsta tikėjimą tos šalies, kurioje gyvena. Tradiciškai susiskirstę į klanus, tarmėse vadinamus vicomis, familijomis ir kitaip. Kiekvienas klanas turi savąjį, iš protėvio ar skiriamojo požymio kilusį savivardį. Garsėja kaip muzikantai, šokėjai, dainininkai, būrėjai. Jų folkloras turėjo įtakos rumunų, vengrų, italų, rusų muzikiniam menui (čigonų muzika). Nepaisant tarmių, gyvenimo būdo bei užsiėmimų įvairovės, kai kurios paprotinės teisės normos būdingos visiems romams, pvz., ritualinės švaros kodeksas, lemiantis vyrų ir moterų, romų ir neromų santykius, bei su šiuo kodeksu susiję tabu. Romai vartoja daug aštrių prieskonių. Vienas tradicinių patiekalų – šiupininė sriuba (dedama vištienos, keptų bulvių, žalių žirnių).

Istorija

Romai kilo iš Indijos. Manoma, kad jų migracija į vakarus prasidėjo pirmo tūkstantmečio antroje pusėje. Per dabartinį Afganistaną, Iraną, Armėniją, Turkiją ne vėliau 14 a. romai pasiekė Balkanus, 15 a. pradžioje pasirodė Vidurio ir Vakarų Europoje, 16 a. – Britų salose, Skandinavijoje, 17 a. – Rusijos europinėje dalyje. Nuo 16 a. vidurio dauguma Europos valstybių priėmė romams nepalankių įstatymų, juos stengtasi prievarta asimiliuoti, ištremti iš šalies, išsiųsti darbams į galeras ar į kolonijas. Valakijos ir Moldavijos romai buvo paversti vergais, laisvę atgavo tik 1864. Per Antrąjį pasaulinį karą romai nacių kalinti koncentracijos ir masinio naikinimo stovyklose, žudyti (tikslus aukų skaičius nežinomas, paprastai nurodoma apie 600 000). 1971 sušauktas I Pasaulio romų suvažiavimas. Veikia Tarptautinė romų sąjunga (International Romani Union, įkurta 1978) bei Romų nacionalinis kongresas (Roma National Congress, įkurtas 1993); organizacijose yra ir Lietuvos romų atstovų. 2017 Berlyne įkurtas Europos romų menų ir kultūros institutas (ERIAC).

romų moterys festivalyje Laikai ir epochos (Maskva, Rusija, 2018)

Balandžio 8‑ąją minima Tarptautinė romų diena, lapkričio 5‑ąją – Tarptautinė romų kalbos diena.

Romai Lietuvoje

mergina su čigonės apdaru (fotografas A. Purelevičius, 1900; © Žemaičių dailės muziejus)

Lietuvą romai, manoma, pasiekė 15 a. viduryje per Lenkiją. 1501 Lietuvos ir Lenkijos valdovas Aleksandras Vilniuje jiems suteikė privilegiją (manoma, klastotė). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politika romų atžvilgiu buvo nuosaikesnė nei daugelio kitų Europos valstybių. Iki 16 a. antros pusės Lietuvos įstatymai romų teisių nevaržė, tik 1564–1566 teisės aktai griežčiau diferencijavo sėsliai gyvenančius ir klajoklius romus, iš pastarųjų ultimatyviai reikalavo liautis klajoti, antraip grasino ištremti iš šalies. 17 a., siekiant pagerinti mokesčių iš romų surinkimą ir jų Lenkijos ir Lietuvos Valstybės bendruomenių kontrolę, buvo įsteigta vadinamojo romų karaliaus institucija. Romų karalius skirdavo Lenkijos karaliaus kanceliarija; 1647–1780 iš viso jų buvo aštuoniolika. 18 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado ir didikų skiriamo vadinamojo romų vyresniojo institucija, būdinga tik Lietuvai. Romų vyresnieji, ne taip kaip romų karaliai, buvo romų kilmės.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų daug romų pasitraukė iš Lietuvos. 1840 Lietuvoje užregistruota tik 70 romų šeimų (statistika nepatikima).

1918–1940 romai turėjo visas piliečių teises. Nacių okupacijos metais romai buvo žudomi, kalinami, išvežami priverstiniams darbams; iš viso nužudyta ne mažiau kaip 500, manoma, kas trečias Lietuvos romas. Per Lietuvos sovietinę okupaciją 1956 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas Dėl valkataujančių čigonų įtraukimo į darbą šiurkščiai nutraukė ilgaamžę romų gyvenimo taboruose bei klajojimo tradiciją.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę romų gyvenime įvyko kokybiniai pokyčiai. 1992 įkurta pirmoji romų organizacija – Lietuvos čigonų bendrija. 1995 įkurta Lietuvos romų bendrija Romano džijipe (su skyriais Kaune, Panevėžyje, Ukmergėje), 1996 Pasvalyje – bendrija Romano divs, 1997 Vilniuje – Lietuvos čigonų bendrija Čigonų laužas, 1998 Panevėžyje – bendrija Nevo drom ir kitos. Nuo 2000 rengiami romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planai.

Lietuvoje veikia romų visuomenės organizacijos: Lietuvos romų bendrija Čigonų laužas (yra Šalčininkų rajono skyrius), Lietuvos romų bendruomenė, Romų integracijos centras, Romų integracijos namai, Vilniaus čigonų bendrija, Šv. Pranciškaus Aukštaitijos romų centras, viešoji įstaiga Romų kelias, Romų intelektualų organizacija, Baltijos regiono romų asociacija, Romų visuomenės centras, Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus filialas Padėk pritapt. Yra meno kolektyvų, žymiausias – Sare Roma. Veikia romų sekmadieninė mokykla Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre.

Lietuvos romai priklauso trims etninėms grupėms: istorinė ir gausiausia yra grupė, save vadinanti litovska roma (Lietuvos romai; šiai grupei priklauso ir Vilniaus krašto romai, save vadinantys polska roma); pasienio su Latvija apylinkėse gyvena lotfitka roma (Latvijos romai), Vilniaus mieste ir apylinkėse – kotliarai. Litovska roma ir lotfitka roma yra katalikai, o po Antrojo pasaulinio karo iš Moldavijos atsikėlę kotliarai  stačiatikiai. Žagarėje gyvena romų protestantų bendruomenė.

1989 Lietuvoje gyveno 2718, 2001 – 2571 romų tautybės žmonių. Gyventojų surašymo duomenimis, 2011 Lietuvoje gyveno 2115 romų (apie trečdalis Vilniuje, iš jų dauguma – Vilniaus Kirtimų mikrorajone, tai buvo didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse, taboras panaikintas 2020). 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2251 romas.

Nuo 2019 rugpjūčio 2‑ąją Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena.

2020 sukurtas dokumentinis filmas Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis (autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė).

L: Čigonai Lietuvoje ir Europoje / sudarė S. Vaitiekus Vilnius 1998; Lietuvos čigonai: Tarp praeities ir dabarties Vilnius 2001; A. Fraser Čigonai Vilnius 2001.

1103

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką