trobos vidus su tradicine rusiška krosnimi

Chochlomos mediniai dirbiniai, marginti auksiniais ornamentais

rusai tautiniais drabužiais (Voronežas, 2014)

rùsai (savivardis russkije), Europos ir Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (apie 111 mln. žmonių, 2010 gyventojų surašymo duomenys), Ukrainoje (daugiau kaip 8,3 mln.), Kazachijoje (3,6 mln. žmonių, 2018), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 3 mln.), Baltarusijoje (apie 785 000 žmonių), Latvijoje (512 400 žmonių, 2015), Uzbekijoje (750 000 žmonių, 2017), Kirgizijoje (apie 500 000 žmonių), Estijoje (342 000 žmonių), Moldavijoje (259 000 žmonių), Lietuvoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, Turkmėnijoje, Prancūzijoje, Tadžikijoje, Kanadoje, Gruzijoje, Australijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Turkijoje. Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 137 milijonai rusų. Kaba rusų kalba. Tikintieji – stačiatikiai, yra sentikių.

Gyvensena

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (rugiai, avižos, kviečiai, linai, nuo 18 amžiaus – bulvės), daržininkystė (kopūstai, agurkai, svogūnai, česnakai, ridikai, morkos, ropės), gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, arkliai), paukštininkystė (vištos, antys, žąsys), žvejyba, pietiniuose regionuose – sodininkystė (obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios), amatai (audimas, siuvinėjimas, kalvystė, puodininkystė, medžio drožyba). Daug rusų dirba pramonėje ir paslaugų sferoje.

Iki 20 amžiaus pradžios kaimo vietovėse daugelis rusų gyveno kaimo bendruomenėmis (joms priklausė miškai, ganyklos, ariamoji žemė, valstiečių ūkiui jos skirdavo bendruomenė). Šiauriniuose regionuose vyravo maži, pietiniuose – dideli padrikieji ir gatviniai kaimai. Tradiciniai pastatai – rąstinė troba (Šiaurės Rusijoje – dviaukštė), pietuose – karkasiniai moliu apdrėbti namai.

Šiaurės ir Vidurio Rusijos regionuose tradiciniai moterų drabužiai – marškiniai stačiais pečiais, ant jų užsivelkama suknia be rankovių (sarafanas), pietiniuose – nesusiūtas vilnonis sijonas, siuvinėtos kepuraitės, per šventes dėvima kokošnikai. Vyrų drabužiai – šilkine arba vilnone virve sujuosti marškiniai su šonine iškirpte, siauros kelnės, vyžos, žiemą – veltiniai. Žiemą vilkimi švarkai, apsiaustai, kailiniai.

Gausus folkloras – bylinos, dainos, pasakos, patarlės.

Rusų virtuvei būdingi įvairūs kepiniai: pyragai ir pyragėliai, riestainiai, sausainiai, miltiniai blynai, iš prėskos tešlos kepami blyniniai pyragai, virtinukai, blyneliai. Labai mėgstama arbata, ji ruošiama specifiniuose induose, pavyzdžiui, samovare, geriama saldinta, kartais į ją dedama uogienė.

Istorija

Rusų tauta formavosi iš pietinių sričių slavų, baltų (Okos galindų) ir finų (muromai, meščiorai, meriai). Nuo 9 amžiaus gyvavusioje Kijevo Rusios valstybėje jie sudarė senrusių tautą; iš dalies prie senrusių etnogenezės prisidėjo tiurkai (chazarai, pečenegai, kumanai). Suirus Kijevo Rusiai 12 amžiuje prasidėjo senrusių tautos dezintegracija. Vakariniai senrusiai 13 amžiuje pateko Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos valdžion; ilgainiui iš jų susidarė gudų (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje), ukrainiečių (Lenkijos karalystėje) ir Užkarpatės rusinų (Vengrijos karalystėje) tautos. Rytiniai senrusiai 12–16 amžiuje buvo įvairių rusų kunigaikštysčių (Vladimiro-Suzdalės, Maskvos, Tverės, Riazanės) ir feodalinių respublikų (Naugardo, Pskovo) valdžioje. 15 amžiaus pabaigoje–16 amžiaus pradžioje jas prijungus prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės pradėjo formuotis vieninga rusų (didžiarusių) tauta. 16–19 amžiuje Rusija vakaruose prisijungė Suomijos, Livonijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų (iki Pietų Kaukazo), rytuose – Centrinės Azijos pietinių ir Amūro žemupio teritorijų, Kamčiatką, Aliaską. Dėl rusifikacijos iš dalies arba visiškai į rusų tautą įsiliejo daug Sibiro tautų.

2840

Rusai Lietuvoje

Lietuvos dabartinėje teritorijoje pirmieji rusai, atsikėlę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusų žemių ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės, apsigyveno 14 amžiuje. Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui 1316 ar 1317 įkurta pirmoji Lietuvos stačiatikių metropolija (Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia). 17 amžiaus 8 dešimtmetyje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė sentikių, atsikėlusių iš Rusijos dėl religinių persekiojimų (Lietuvos Sentikių Bažnyčia). Daugiausia jų apsigyveno dabartinio Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonų savivaldybių teritorijoje. Dėl savitos religijos ir kultūros jie gyveno uždarai, vengė mišrių vedybų. Rusų ėmė daugėti Lietuvą 1795 prijungus prie Rusijos imperijos. Caro valdžia pradėjo Lietuvos kolonizaciją: stengtasi sudaryti patikimų žmonių sluoksnį, kuris padėtų rusifikuoti Lietuvos gyventojus, platintų stačiatikybę. Numalšinus 1863–1864 sukilimą Lietuvoje ištremtų sukilėlių ūkiuose, manoma, buvo įkurdinta apie 11 000 rusų kolonistų. 19 amžiaus pabaigoje rusų kolonistai Lietuvoje valdė 20 % stambių dvarų. M. Muravjovo iniciatyva stengtasi sukurti rusų kolonistų centrus; daugiausia jų apgyvendinta Vilniuje ir Kaune. 1857 rusai sudarė 1,4 %, 1897 – 4,8 % (128 000 žmonių), 1923 – 2,5 % (65 000 žmonių; be Vilniaus krašto) Lietuvos gyventojų. Kaimuose rusai vertėsi žemdirbyste, amatais. Vilniuje (nuo 1873) ir Kaune (nuo 1884) veikė Rusų muzikos draugijos skyriai, nuo 19 amžiaus antrosios pusės iki 1915 Vilniuje – Rusų teatras. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje daug į Rusiją pasitraukusių rusų į nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą nebegrįžo. 1918–1940 Lietuvoje veikė 13 rusų pradinių mokyklų, gimnazija Kaune. Vytauto Didžiojo universitete dėstė žymūs rusų mokslininkai L. Karsavinas, I. Lappo, veikė dvi rusų studentų korporacijos. 1939 Lietuvoje rusai būrėsi į 16 draugijų. Rusų kalba ėjo laikraščiai Ėcho (1920–1940), Naše ėcho (1929–1931), Litovskij kur’jer (1932–1933), Litovskij golos (1933–1935), Litovskij vestnik (1935–1937), Litovskij telegraf (1939–1940).

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą atkelta rusų tautybės karių, ūkio, komunistų partijos, saugumo darbuotojų, kitų pareigūnų, jų šeimų narių. 1940–1941 leisti laikraščiai Truženik, Novaja žizn’, Krasnoe znamja. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dauguma atvykusių rusų pasitraukė į SSRS, dalis buvo nacių išžudyti arba uždaryti į koncentracijo stovyklas. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo planingai apgyvendinami rusų tautybės žmonės (1939 rusai sudarė 3 %, 1959 – 8,52 %, 1979 – 8,95 %, 1989 – 9,37 % visų Lietuvos gyventojų). Dalis rusų ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų į Lietuvą atvyko patys. Plėtoti savo kalbą ir kultūrą rusai turėjo geresnes sąlygas negu kitos Lietuvos tautinės bendrijos, daugelyje oficialių vartojimo sričių rusų kalba buvo nustelbusi ar net išstūmusi lietuvių kalbą (rusinimas). 1985 Lietuvoje rusų kalba ėjo 25 laikraščiai. 1988 prasidėjus tautiniam atgimimui (Sąjūdis) susikūrė Lietuvai palankių rusų organizacijų. Rusų, Lietuvos nepriklausomybės šalininkų, buvo Sąjūdžio vadovybėje, 1989 jų išrinkta į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, 1990 – į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Rusai sudarė Lietuvos nepriklausomybei priešiškų organizacijų („Jedinstvo“) narių daugumą.

1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma Lietuvos rusų įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, suaktyvino tautinę veiklą, ėmė kurti draugijas, rūpintis kultūros, švietimo, gimtosios kalbos reikalais, puoselėti tradicijas. Nuo 1946 Vilniuje veikia Lietuvos rusų dramos teatras, 1988 pabaigoje čia įkurtas Rusų kultūros centras, 1992 – Rusų meno galerija. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje įsteigtos rusų kultūrinės bendrijos. 1991 rusų kalba ėjo 61 laikraštis ir 11 žurnalų, transliuotos radijo ir televizijos laidos. 1990/1991 veikė 85 (51 000 mokinių), 2000/2001 – 68 rusiškos mokyklos (41 162 mokiniai). 27 rusiškus vaikų darželius 2000 lankė daugiau kaip 5000 vaikų. 2018 veikia 35 bendrojo lavinimo mokyklos ir gimnazijos rusų mokomąja kalba, taip pat veikia mišrios mokyklos (2015 mokėsi apie 14 440 moksleivių), keturios šeštadieninės ir sekmadieninės mokyklos (Vilniuje, Alytuje, Kėdainiuose ir Marijampolėje). Veikia Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacija (įsteigta 1989).

Lietuvoje veikia rusų politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga ir Rusų aljansas. Nuo 20 amžiaus pabaigos eina laikraščiai Cvetok, Domašnij doktor v Litve, Ėkspress‑nedelja, Litovskij kur’er, Naša kuchnja v Litve, Obzor, Sekrety iscelenija, žurnalai Burda moden, Tropinka, Vera i žizn’ ir kiti. Veikia radijo stotis Russkoje radio Baltija.

2001 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 200 000 rusų (6,31 % visų gyventojų), daugiausia Vilniuje – 77 700 (14 % miesto gyventojų), Klaipėdoje – 41 000 (21,3 %), Visagine – 16 250 (55 %), Kaune – 15 500 (4,4 %), taip pat Jonavos, Zarasų, Molėtų, Švenčionių rajonų savivaldybėse. Statistikos departamento duomenimis, 2011 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 176 913 rusų (5,81 % visų gyventojų). 2016 pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyveno 134 610 rusų. Rusai gyvena visoje šalies teritorijoje, bet daugiausia Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Visagine.

2271