sanktuãriumas (lot. sanctuarium < sanctus – šventas), šventóvė, bažnyčia ar kita šventa vieta, kurią gausiai lanko tikintieji. Sanktuariumuose dažniausiai saugomos tam tikros šventenybės, relikvijos ar votai. Sanktuariume tikintiesiems gausiau teikiamos išganymo malonės, uoliai skelbiamas Dievo žodis, puoselėjamas liturginis gyvenimas ir ypatingos liaudiškojo pamaldumo formos. Vyskupijos sanktuariumus tvirtina tos vyskupijos vyskupas ordinaras, tautinius sanktuariumus – Vyskupų konferencijos, tarptautinius – Apaštalų Sostas. Sanktuariumo tikslai ir administravimas yra apibrėžta bažnytinės vyresnybės patvirtintu statutu, jam vadovauja rektorius. Dar šventykla.

LIETUVOJE sanktuariumu dažniausiai vadinamos tikinčiųjų gausiai lankomos ir svarbios šventovės, pvz., Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje. Tarp vyskupijų sanktuariumų viena žymiausių – Vilkaviškio vyskupijos Kryžių šventovė (įsteigta 2009) Metelių parapijoje.

2245