sausieji atogrąžų miškai

sauseji atógrąžų miška, atogrąžų miškų biomas, kuriame vyrauja sausuoju laikotarpiu lapus numetantys plačialapiai medžiai, retai – visžaliai medžiai. Sausieji atogrąžų miškai paplitę atogrąžų srityse į Šiaurę ir Pietus nuo pusiaujo drėgnųjų atogrąžų miškų, sudaro dvi juostas tarp 10° ir 20° šiaurės platumos bei 20° ir 30° pietų platumos, srityse, kuriose būdingas 3–8 mėn. trunkantis sausasis laikotarpis ir 4–9 mėn. trunkantis drėgnasis laikotarpis, kartais per metus būna po du drėgnuosius ir sausuosius laikotarpius.

Vidutinė metinė temperatūra daugiau kaip 17 °C, per metus iškrinta 250–2000 mm kritulių. Didžiausią įtaką miškų formavimuisi, raidai ir biologinei įvairovei turi sausasis laikotarpis. Sausieji atogrąžų miškai užima tarpinę padėtį tarp drėgnųjų atogrąžų miškų ir pusdykumių arba savanų. Didžiausi šių miškų plotai yra Afrikoje (apie 70 % visų žemyno miškų), Pietų Amerikoje (apie 20 %), Centrinėje Amerikoje (apie 50 %), gerokai mažiau jų yra Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje. Biologinė įvairovė miškuose yra maždaug perpus mažesnė negu drėgnuosiuose atogrąžų miškuose – 1 ha aptinkama 35–90 rūšių medžių ir krūmų. Sausųjų atogrąžų miškų medynas būna 1–3 ardų, vidutinis medžių aukštis – 10–40 metrų. Kadangi sausuoju laikotarpiu dauguma medžių numeta lapus, miško paklotė gauna daug šviesos ir susidaro palankios sąlygos žoliniams augalams augti. Augalų biomasė sudaro 28–320 t/ha. Vyraujančių medžių įvairovė priklauso nuo miškų geografinės padėties.

sausieji atogrąžų miškai Rytų Timore

Daugumoje auga sterkulijos (Sterculia), bombakmedžio (Bombax), viršūklio (Terminalia), Azijoje – pūkmedžio (Cochlospermum), sparnenio (Dipterocarpus), šorėjos (Shorea), tikmedžio (Tectona), Afrikoje – dryžmedžio (Brachystegia), kliedmio (Combretum), giburcijos (Guibourtia), kraumedžio (Baphia), Šiaurės ir Pietų Amerikoje – kvarubos (Vochysia), balamedžio (Tabebuia), kolamedžio (Cola), kapokmedžio (Ceiba), rintausės (Enterolobium), svietenijos (Swietenia), Australijoje – bambalio (Brachychiton), eukalipto (Eucalyptus) ir kitų genčių medžiai.

Miškuose gyvena daug žolėdžių, plėšrūnų, vaisėdžių šikšnosparnių, primatų, paukščių. Dideli sausųjų atogrąžų miškų masyvai patiria stiprų antropogeninį poveikį – vidutinis gyventojų tankis miškų paplitimo regionuose 80 žm./km², miškai kertami dėl medienos, paverčiami dirbamais laukais. Intensyviai naudojami sausieji atogrąžų miškai virsta dygiaisiais krūmynais arba antrinės kilmės atogrąžų stepėmis. Daug žalos pridaro gaisrai.

849