savanorỹstė, laisvu noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri naudinga kitam žmogui, žmonių grupei ar visai visuomenei. Savanoryste nelaikoma veikla, naudinga pačiam savanoriui, jo artimiesiems ar draugams.

Savanorystės samprata ir svarba

Savanorystė laikoma vienu pilietinės visuomenės pagrindų. Tai neprieštarauja ir rinkos ekonomikos teorijai: iš paties žmogaus pastangų kylanti asmeninė iniciatyva vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kita). Savanorystę lemia sąmoningas žmogaus noras atlikti tam tikrą darbą nesitikint už tai gauti materialinės naudos. Pagrindinis tokio žmogaus tikslas – padėti kitiems, siekti ne asmeninės, bet visuomeninės naudos. Tai laikoma viena prigimtinių žmogaus savybių: padėti kitiems, kad pats galėtų jaustis laimingas.

Įvairiose valstybėse savanorystės mastas ir suvokimas iš dalies skiriasi, nors savanorystės veikla panaši. Savanorystė reikšminga valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų sukuriama dalis BVP (Europos Sąjungos šalyse narėse 0,5–5 %), suteikiama žinių asmenims, atliekama kultūrinė, socialinė, švietėjiška funkcija ir kita. Tradiciškai išskiriamos kelios pagrindinės paskatos imtis savanorystės: altruizmas, visuomenės gyvenimo kokybės gerinimas (visos visuomenės gerovė reiškia ir kiekvieno jos nario asmeninę gerovę), užimtumas (savirealizacija, laisvalaikio praleidimo būdas), religiniai ar doriniai įsitikinimai (dauguma religinių dogmų skelbia, kad padėti kitiems yra dvasinė pareiga), socializacija.

Savanoryste dažnai užsiima įvairios nevyriausybinės organizacijos (pvz., psichologinės tarnybos, tarptautinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace), savanoriai padeda sergantiems ir neįgaliems, seniems žmonėms, beglobiams vaikams ir gyvūnams, organizuoja ekologines talkas, įvairius pramoginius renginius. Savanorystė dažnai derinama su labdarybe, ja užsiima skautai. Tarptautinė savanorystė dažniausiai padeda besivystančioms, t. p. stichinių nelaimių nuniokotoms šalims (pvz., teikiama nemokama medicinos pagalba, dalyvaujama būstų ir infrastruktūros atstatymo darbuose). Savanorystės veiklai nepriskiriami krašto apsaugos savanoriai.

Nuo 1985 metų 12 05 minima Tarptautinė savanorių diena. 2002 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja įkūrė Pasaulinį savanorių tinklą. 2011 metai paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais.

Savanorystė Lietuvoje

Lietuvoje 2017 buvo apie 50 000 savanorių, aktyviausiai savanoriškoje veikloje dalyvauja jaunimas. Vilniuje veikia Savanorių centras (įkurtas 1998, propaguoja savanorystės idėją ir koordinuoja savanorių veiklą), Kaune – Sporto savanorių sąjunga (įkurta 2005, padeda rengti įvairius sporto renginius ir juose dalyvauja). Savanoriai aktyviausiai veikia kultūros, švietimo, sporto, lygiateisiškumo propagavimo, socialinės integracijos, pagalbos beglobiams vaikams, patiriantiems socialinę atskirtį, pagyvenusiems žmonėms ir kitose srityse.

-savanoriai; -Savanorių centras; -Sporto savanorių sąjunga