šerfas (angl. sheriff), kai kurių valstybių pareigūnas, atliekantis tam tikras administracines (policijos) ir kai kurias teismo funkcijas. Administracines pareigas šerifas vykdo, pvz., Australijoje (garantuoja teismų darbo saugumą, įteikia šaukimus į teismą, vykdomuosius dokumentus), Airijoje (vykdo civilinių teismų sprendimus, susijusius su piniginių baudų išieškojimu, stebi rinkimus, atlieka finansų sistemos ir muitinių pareigūnų funkcijas), Didžiojoje Britanijoje (yra vyriausybės pagrindinis atstovas grafystėje, vadovauja kriminalinei ir kitai policijai, prižiūri, kaip vykdomi teismo sprendimai ir organizuojami Parlamento rinkimai), Jungtinėse Amerikos Valstijose (dažniausiai teisėsaugos aukščiausias pareigūnas, t. p. atsako už civilinę saugą, gelbėjimo operacijų, nepaprastosios padėties įvedimą), Kanadoje (vykdo viešųjų pastatų, transporto, kuriuo vežami ypač svarbūs asmenys, kaliniai, apsaugos funkcijas), Indijos didžiuosiuose miestuose Bombėjuje ir Kalkutoje (atlieka atstovaujamojo pobūdžio funkcijas). Kai kurias teisėjo funkcijas šerifas vykdo Škotijoje – yra šerifo teismo, sprendžiančio civilines ir baudžiamąsias bylas, pirmininkas. Šerifas gali būti skiriamas valstybės valdžios (pvz., Didžiojoje Britanijoje), renkamas (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų daugelyje valstijų 4 m. kadencijai).

Atsirado viduriniais amžiais Anglijoje kaip karaliaus valdžios pagrindinis atstovas vietos administracijoje. Vėliau išplito Didžiosios Britanijos buvusiose kolonijose, kurios perėmė metropolijos teisinę sistemą.