ežerinė slepišerė

slepšerė (Isoëtes), slepišerinių (Isoëtaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 150 rūšių. Slepišerė paplitusi beveik visame pasaulyje, daugiausia atogrąžų ir paatogrąžių klimato srityse. Daugiametis heterosporinis vandens arba šlapių buveinių augalas su rutulišku arba verpstišku, kartais skiautėtu gumbo pavidalo stiebu. Lapai linijiški, susitelkę į stiebo viršūnę, tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio. Sporangės susitelkusios specializuotų lapų (sporofilų) apatinėje dalyje. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos. Polaiškiai vienalyčiai. Kai kurių rūšių slepišerės yra ryžių pasėlių piktžolės. Lietuvoje 1 rūšis – ežerinė slepišerė (Isoëtes lacustris). Reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aptikta Aukštaičių ir Žemaičių aukštumose. Auga skaidriuose ir mažai mineralinių medžiagų turinčiuose ežeruose su smėlėtu dugnu.

849