Sùpraslis (Supraśl), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, apie 15 km į šiaurės rytus nuo Balstogės. 4500 gyventojų (2012). Miestas įsikūręs abipus Supraslio upės (Narevo intakas), iš visų pusių jį supa Knyszyno giria. Mikroklimato ir purvo kurortas; gydoma kvėpavimo takų, judėjimo ir atramos organų, reumatinės, širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligos, sportininkų traumos, reabilituojama po ortopedinių ir kitų operacijų. Yra nedidelių tekstilės, siuvimo, medienos ir metalo apdirbimo įmonių. Keramikos dirbinių amatai. Turizmas; poilsio centras. Fizinio lavinimo ir turizmo aukštoji mokykla (įkurta 2001). Miesto ir valsčiaus viešoji biblioteka. Ikonų muziejus (apie 1200 ikonų, seniausioji iš 18 a.). Teatras Wierszalin. Europos jaunimo muzikos festivalis Gloria (nuo 2007), daug kitų kultūros ir sporto renginių. Supraslis yra Knyszyno girios kraštovaizdžio parko teritorijoje (mieste yra parko administracija).

2271

Architektūra

Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Supraslyje (1511, sugriauta 1944, po 1984 atstatyta)

Bazilijonų vienuolyno (įkurtas 15 a.) su Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (1511, sugriauta 1944, po 1984 atstatyta) ansamblis. Barokiniai archimandrito rūmai (1655, sudeginti 1944, rekonstruoti 1960), Švenčiausiosios Trejybės (1868), Švč. Mergelės Marijos (1885) bažnyčios, Šv. Jurgio cerkvė (1901), rotušė (1906), modernistiniai Tautos namai (1934, architektas J. Girynas).

2271

Istorija

Susikūrė buvusiose jotvingių žemėse, kurios 13 a.–1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Trakų vaivadijai). 1501 čia pradėtas statyti stačiatikių vienuolynas (Naugarduko vaivados A. Chodkevičiaus 1498 fundacija, 1504 patvirtinta Aleksandro Jogailaičio, 1509 – Žygimanto Senojo privilegijomis) tapo vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinių ir kultūros centrų. Vienuolyno bibliotekoje sukaupta daug rankraštinių ir spausdintų knygų (t. p. ir Supraslio rankraštis; 19 a. 2 pusėje nemaža bibliotekos dalis buvo perduota Vilniaus viešajai bibliotekai). 1609–1824 vienuolynas priklausė bazilijonams, 1695–1804 veikė spaustuvė, nuo 1711 – popieriaus dirbtuvės. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Supraslis 1795–1807 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–1914 – Rusijai. 19 a. 1 pusėje trumpam gavo miesto teises. 19 a. 2 pusėje veikė gelumbės audimo manufaktūrų. 1914–19 okupuotas Vokietijos, 1941–45 – nacių Vokietijos kariuomenės. 1919–39 priklausė Lenkijai, 1939–1941 – Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai, nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1945–84 Supraslio vienuolyne veikė žemės ūkio mokykla, 1984 vėl įsikūrė stačiatikiai. 2004 įsteigta Supraslio stačiatikių akademija.

2271