Tokijas

žydinčios sakuros Tokijo parke

Tòkijas (Tōkyō), iki 1869 Èdas (Edo), Japonijos sostinė. 9,27 mln. gyventojų (2015; aglomeracijoje apie 38 mln. gyventojų, 2017). Tokijas įsikūręs Honsiu salos pietryčiuose, Kanto žemumoje, prie Tokijo įlankos ir Sumidos, Edo (Edogavos), Aros (Arakavos), Tamos upių žiočių. Su 23 miestais ir Idzu bei Ogasavaros salomis sudaro Tokijo (sostinės) prefektūrą, arba Didįjį Tokiją (13,5 mln. gyventojų; 2015). Pagal gyventojų skaičių Tokijas – vienas didžiausių pasaulio miestų. Tokijuje gyvena apie 7 % Japonijos gyventojų, daugiausia japonai, yra kinų, korėjiečių, filipiniečių, amerikiečių, britų, brazilų ir kitų. Jūrų uostas; vienas didžiausių Japonijoje ir Ramiojo vandenyno baseine (krovinių ir keleivių terminalai; per metus perkraunama apie 100 mln. t krovinių, apie 4 500 000 TEU). Vaivorykštės (Reinbō burijji) kabamasis tiltas per Tokijo įlankos šiaurinę dalį (ilgis 580 m, pastatytas 1993). Tokiją juosia žiedinės geležinkelio ir automobilių magistralės. Svarbiausi greitieji magistraliniai geležinkeliai (Šinkansen) Tokiją jungia su Fukuoka, Niigata, Aomori. Hanedos ir Naritos tarptautiniai oro uostai (kasmet perveža atitinkamai apie 47 mln. ir apie 25 mln. keleivių). Metropolitenas (nutiestas 1927).

Tokijo aglomeracijoje pagaminama apie trečdalis Japonijoje gaminamų prekių. Apie 73 % Tokijo dirbančiųjų dirba paslaugų ir administravimo srityje, apie 25 % – pramonėje ir statyboje. Tokijuje yra Japonijos centrinių ir kitų bankų, daugelio užsienio bankų, draudimo bendrovių būstinės, Tokijo vertybinių popierių birža (įkurta 1878, viena didžiausių pasaulyje). Juodoji metalurgija, laivų statyba, mašinų, geležinkelio riedmenų, automobilių, autobusų (bendrovės Nissan Motor Company, Isuzu Motors, Japan Automobile Manufacturers Association) gamyba, medienos apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos (Mitsubishi, Toshiba, Hitachi, Sony) tiksliųjų prietaisų (laikrodžių, Seiko, Citizen Wach), poligrafijos, plaušienos ir popieriaus, tekstilės, siuvimo, optinės mechanikos, kosmetikos, maisto pramonė. Turizmas (4,8 mln. užsienio turistų, 2006); daugiausia lankoma Tokijo nacionalinis muziejus, Studio Ghibli (Japonijos animacinių filmų studija), Šiofuku, Meidži šventyklos, Imperatoriaus rūmai. Tokijo universitetas, Kėjo (įkurtas 1858), Očanomidzu (moterų, 1875), Vasedos (1882), Hitocubaši (1920), Tokijo medicinos ir odontologijos (1928), Gakugei, žemės ūkio ir technologijų (abu 1949), užsienio studijų, jūrų mokslo ir technologijų, menų universitetai, technologijų institutas (1881), kitos aukštosios mokyklos. Japonijos akademija. Japonijos nacionalinė parlamento biblioteka. Svarbiausi muziejai: Tokijo nacionalinis muziejus (įkurtas 1872), Nedzu meno (1940), Nacionalinis moderniojo meno (1952), Nacionalinis Vakarų meno (1959), Nacionalinis mokslo ir inovacijų, Edo‑Tokijo (1993). Nacionalinis Japonijos teatras (įkurtas 1966, kabukio spektakliai), Nacionalinis varjete teatras (1979), Nacionalinis no teatras (1893, no ir kiogeno spektakliai), Naujasis nacionalinis teatras (1997, operos ir baleto spektakliai), Kabukio teatras (1889). Ueno, nacionaliniai Čičibu Tama Kai (įkurtas 1950), Meidži no Mori Takao (1967), Ogasavaros (1972; įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 2011) parkai, Šindžiuku Gioeno nacionalinis sodas. Botanikos ir zoologijos sodai. Religiniai Sandžios, Kandos kasmetiniai festivaliai. Kasmetinis Tokijo maratonas (nuo 2007). Olimpinis stadionas; 1964 Tokijuje vyko XVIII vasaros Olimpinės žaidynės.

2271

Tokijo architektūra

Tokijo istorija