glis (cormus), aukštesniųjų augalų nešakotas stiebas su lapais ir pumpurais. Išauga iš augimo kūgelio meristemos (ūglis, išaugęs iš miegančiojo pumpuro, vadinamas vilkaūgliu). Ūglio vieta, iš kurios auga lapai, vadinama bambliu, tarpas tarp 2 gretimų bamblių – tarpubambliu. Išilgai ūglio ašies bambliai ir tarpubambliai kartojasi. Patys ilgiausi tarpubambliai yra viduriniai. Ūglio apatiniai lapai dažnai būna žvyniški, viduriniai – žali, asimiliaciniai, viršūniniai – apyžiedžio. Viršūnėje yra viršūninis pumpuras, lapų pažastyse – šoniniai pumpurai. Ūglis dažniausiai auga vertikaliai (į viršų, retai žemyn). Vienų augalų ūgliai per vegetacijos laikotarpį auga su pertraukomis, tam tikrais periodais, kitų – tolygiai. Ūglis, išaugęs per visą vegetacijos laikotarpį, vadinamas metūgliu. Daugelio augalų (pvz., vaismedžių) viršūniniai ūgliais yra ilgi, šoniniai – trumpi. Vaismedžių ūgliai yra labiausiai subrendusi augalo dalis, tinkamiausia skiepijimui. Ūglis gali virsti dygliu (pvz., šunobelės, gudobelės) arba ūsu (pvz., vynmedžio, sidabražolės).

atlanka

atžala

palaipa