žmogaũs hepattas, kepenų uždegimas. Žmonės serga pirminiu arba antriniu hepatitu. Pirminį hepatitą dažniausia sukelia infekcija, vaistai, apsinuodijimas alkoholiu, grybais, sunkiaisiais metalais, tirpikliais. Antrinis hepatitas pasitaiko sergant sepsiu, maliarija, vidurių šiltine, sifiliu ir kitomis ligomis. Žalingos medžiagos, infekcijos sukėlėjai, patekę į kepenis, sukelia jungiamojo audinio uždegimą, distrofinius pokyčius hepatocituose, sutrikdo kraujo, limfos ir tulžies apytaką. Dėl to hepatocitai negali pakankamai apvalyti kraujo nuo kenksmingų iš žarnyno rezorbuotų produktų, sutrinka pigmento ir maisto medžiagų apykaita, blogėja kraujo krešumas. Reiškiasi silpnumu, pablogėjusiu apetitu, pykinimu, vėmimu, spaudimu dešinėje pašonėje, odos niežuliu, dažnai ir gelta. Sunkiai sergant sutrinka miegas, orientacija, inkstų veikla, atsiranda kraujosruvų, patinimų. Hepatitui labai pažeidus kepenis, gali pasireikšti kepenų funkcijos nepakankamumas ir net ištikti koma. Infekcijos sukeltas hepatitas gali būti ūminis arba lėtinis, jį sukelia dažniausiai virusai (A, B, C, D ir E hepatito virusai), rečiau – bakterijos.

Hepatitas A

Hepatitą A sukelia hepatito A virusas, kuris priklauso Picornaviridae šeimai. Infekcijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus. Virusas išsiskiria su sergančio žmogaus išmatomis 2 savaites iki ir 1 savaitę po ligos pradžios. Užsikrečiama vartojant užterštą maistą ir vandenį, per nešvarias rankas, intraveninius narkotikus, homoseksualinius santykius. Kasmet pasaulyje užregistruojama 1,4 mln. susirgimų, 50 % iš jų – Azijoje. Lietuvoje nustatoma 30–60 ligos atvejų per metus. Inkubacijos periodas 14–50 dienų. Ligos pradžia staigi, atsiranda karščiavimas, silpnumas, šleikštulys, vėmimas, blogas apetitas. Po 5–7 dienų patamsėja šlapimas, atsiranda gelta, padidėja kepenys. Liga ūminė, jos trukmė 1–3 savaitės.

Hepatitas B

Hepatitą B sukelia hepatito B virusas, kuris priklauso Hepadnaviridae šeimai. Infekcijos šaltinis – ūminiu arba lėtiniu hepatitu B sergantis žmogus. Užsikrečiama lytinių santykių metu, per kraują, nėščia serganti motina užkrečia vaisių (perinatalinis užsikrėtimo būdas). Daugiau kaip 350 mln. žmonių pasaulyje yra šio viruso nešiotojai. Nuo šios infekcijos ir jos padarinių (kepenų cirozės, pirminio kepenų vėžio) kasmet miršta daugiau kaip 0,5 mln. žmonių. Lietuvoje juo užsikrėtę apie 1–2 % gyventojų. Inkubacijos periodas 45–160 dienų. Susirgęs ūminiu hepatitu B ligonis jaučia silpnumą, sąnarių skausmą, šleikštulį, pablogėja apetitas, vėliau patamsėja šlapimas, atsiranda gelta, padidėja kepenys. Liga trunka 1–2 mėnesius. Lėtiniu hepatitu B suserga 90 % užsikrėtusių kūdikių, 20–50 % vaikų iki 15 metų ir 6–10 % užsikrėtusių vyresnio amžiaus žmonių. Simptomai ne tokie ryškūs, ligos paūmėjimus keičia remisijos periodai.

hepatito B viruso dalelės (3D vaizdas)

Hepatitas C

Hepatitą C sukelia hepatito C virusas. Virusas priklauso Flaviviridae šeimai. Infekcijos šaltinis ir nešiotojas – žmogus, sergantis ūmine arba lėtine šios ligos forma. Užsikrečiama per kraują (intraveninius narkotikus, atliekant ilgalaikę hemodializę, organų transplantaciją, tatuiruotę ir kita), rečiau – lytiniu ar perinataliniu būdu. Apie 200 mln. žmonių pasaulyje yra užsikrėtę šiuo virusu, Lietuvoje yra 50–70 tūkst. užsikrėtusių žmonių. Kasmet nuo infekcijos miršta 470 000 ligonių. Inkubacijos periodas 3–20 savaičių. Liga prasideda pamažu, atsiranda silpnumas, apetito stoka, šleikštulys, vėmimas, nežymus pilvo skausmas, rečiau – gelta. 50–85 % užsikrėtusiųjų infekcija tampa lėtine.

Hepatitas D

Hepatitą D, arba delta hepatitą, sukelia hepatito D virusas. Tai Deltavirus genties virusas, kuris dauginasi hepatito B virusu infekuoto žmogaus organizme. Infekcijos šaltinis – užsikrėtęs arba sergantis žmogus. Užsikrečiama per kraują, pažeistą odą ir užkrėstus aplinkos daiktus, lytiniu būdu. Pasaulyje apie 15 mln. sergančiųjų lėtine hepatito B virusine infekcija yra užsikrėtę hepatito D virusu. Didžiausias sergamumas Rumunijoje, Moldavijoje, Rusijoje, Italijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Dažniausiai serga narkomanai, rečiau – sergantieji hemofilija, lėtiniu inkstų nepakankamumu. Inkubacijos periodas 2–8 savaitės. Ligos simptomai panašūs į ūminio hepatito B. Net 90 % užsikrėtusiųjų liga tampa lėtine, apie 70 % atvejų ji pereina į kepenų cirozę.

Hepatitas E

Hepatitą E sukelia hepatito E virusas, kuris priklauso Caliciviridae genčiai. Infekcijos šaltinis ir nešiotojas – žmogus ir kiaulė. Virusas išsiskiria su sergančio žmogaus išmatomis. Užsikrečiama vartojant užterštą vandenį. Infekcijos protrūkiai ir epidemijos dažnos Afganistane, Pakistane, Indijoje, Bangladeše, Centrinėje Azijoje ir Pietryčių Azijoje per liūčių sezoną. Inkubacijos periodas 15–64 dienų. Ligos eiga ir simptomai panašūs į hepatito A simptomus. Nuo šios infekcijos miršta 10–20 % nėščiųjų, užsikrėtusių trečiame nėštumo trečdalyje.

Profilaktika ir gydymas

Ūminis hepatitas gydomas dieta, kepenų funkciją stiprinančiais vaistais, simptomine terapija. Lėtiniu hepatitu sergantys ligoniai gydomi antivirusiniais vaistais. Hepatitų A ir B profilaktikai naudojama vakcina. Skiepai nuo hepatito B Lietuvoje skiriami naujagimiams ir 12 metų paaugliams.

1955

hepatitas

gyvūnų hepatitas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką