zoroastrzmas, persų valstybinė religija Sasanidų valdymo laikais (3–7 a.). Pavadinimas kilo iš zaratustrizmo graikiškos formos. Rėmėsi iš mazdaizmo perimta religine ir etine kosminio dualizmo koncepcija, pasak kurios pasaulyje vyksta nesiliaujanti 2 nesutaikomų dievybių kova: šviesos ir gėrio dievo Ormuzdo su tamsos ir blogio dievu Arimanu; kartu ir 2 visatos sferų kova: šviesos, teisybės ir gėrio karalystės su tamsos, melo ir blogio karalyste. Kova apėmusi tiek dievybių ir dvasių, tiek ir materialųjį pasaulį. Šiame dualistiniame pasaulyje žmogus, susidedantis iš sielos ir kūno, turi teisę rinktis: blogais darbais remia Arimaną, o gerais padeda Ormuzdui laimėti neišvengiamą pergalę pasaulio pabaigoje, kada prisikelsią mirusieji, įvyksiąs paskutinis teismas, ugnis viską švariai išdeginsianti ir tada amžinai įsiviešpatausiąs gėris. Po mirties žmogus suskyląs į elementus, kurie ištirpsta savo atitikmenyse visatoje (pvz., kvėpavimas – vėjyje, regėjimas – šviesoje). Zoroastrizmo etika buvo išreiškiama formule: geros mintys, geri žodžiai, geri darbai. Išpažinėjai garbino ugnį, turėjo laikytis švaros, vanduo ir žemė jiems buvę šventi. Modifikuotą, monoteistinį zorozstrizmą šiuo metu išpažįsta Indijoje gyvenantys parsai.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką