Autorius (-ė) Angelė Vyšniauskaitė

įkurtuvės
įsikėlimo į naują namą ar butą iškilmės; senovėje – apeigos ir vaišės. Daugiau
Ilgės
senovės lietuvių rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventė. Ilgės švęstos kapinėse ir namuose, nuėmus derlių (spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje), su sudėtinėmis vaišėmis ir aukojimais. Įsigalėjus krikščionybei Ilges pakeitė Vėlinės. Daugiau
intė
lietuvių gentivardis. Žodynuose taip vadinta brolio žmona, Dzūkijoje – vyro brolio žmona, kartais – žmonos sesuo. Daugiau
išimtinė
tarpusavio susitarimu nustatytas išlaikymas, turto paveldėtojų duodamas buvusiems jo savininkams. Lietuvoje išimtinė ėmė nykti 20 a. viduryje. Daugiau
jauja
sodybos pastatas ar kluono dalis javams, nuo 18 a. ir linams, kanapėms prieš kūlimą ir mynimą džiovinti. Daugiau
jaunamartė
moteris pirmaisiais santuokos metais (nuo gaubtuvių iki pirmojo kūdikio, o 16–17 a. – iki pirmojo sūnaus gimimo). Daugiau
jaunikis
besirengiąs tuoktis ir vedąs žmoną vyras; per vestuves – jaunasis. Daugiau
Joninės
dar vadinamos Kupolėmis, Rasomis – vasaros saulėgrįžos šventė. Švenčiama birželio 24 dieną, krikščionių šalyse sutampa su Šv. Jono Krikštytojo diena. Baltų kraštuose ši šventė (Latvijoje vadinama Lyguo) žinoma nuo 14 amžiaus. Daugiau
Jurginės
daugelio Europos tautų pirmojo gyvulių išginimo į ganyklą, senovės baltų bei rytų slavų – ir pavasario darbų pradžios šventė. Sutampa su Bizantijos krikščionių legendinio šventojo Jurgio diena (balandžio 23 diena). Daugiau
karštuvai
įrankis nurautų linų galvutėms nuo stiebelių, prieš juos merkiant į linmarką, atskirti. Daugiau