absòrbcija (lot. absorptio – prarijimas, sugėrimas), kalbos morfologinio elemento susiliejimas su gretimu elementu. Fleksinėms indoeuropiečių kalboms būdinga kamiengalių absorbcija – virtimas sudedamąja galūnės dalimi (plg. indoeuropiečių vns. vard. *īr‑o‑s, kur *īr‑ – žodžio kamienas, *‑o‑ – kamiengalis, *‑s – galūnė (fleksija), ir lietuvių kalbos atitikmenį výr‑as, kur galūnė ‑as yra absorbavusi kamiengalį *‑a‑ < *‑o‑ ir pailgėjusi jo sąskaita).
1824