adesỹvas (lot. ad – pas, prie + esse – būti), pašalio esamasis vietininkas, vietininko linksnio atmaina, rodanti daiktą, prie kurio vyksta veiksmas. Dabartinėje lietuvių kalboje jau išnykęs, bet 16–17 a. raštuose ir kai kuriose Gudijos lietuvių salose (Lazūnuose, Zieteloje, Gervėčiuose) buvo vartojamas (elgeta… gulėjo vatuosemp ‘prie vartų’, M. Daukša). Manoma, kad lietuvių kalbos vienaskaitos adesyvo formos atsirado prie senojo vietininko priaugus postpozicijai ‑pi: miškepi < ∗miške (plg. namiẽ) + ‑pi. Daugiskaitos adesyvo formos atsirado vėliau, tai pačiai postpozicijai ‑pi priaugus prie daugiskaitos inesyvo: miškúosempi < ∗miškúosen + ‑pi.
2352