Afganistãno architektūrà
Iki 7 amžiaus
Afganistano teritorijoje išlikęs seniausias architektūros paminklas – Mundigako gyvenvietės (ketvirtas–antras tūkstantmetis prieš Kristų) griuvėsiai. Afganistano architektūrai turėjo įtakos Persijos, Indijos, Vidurinės Azijos šalių, nuo 3 a. pr. Kr. – helenistinė kultūra. Nuo 1 a. ėmus plisti budizmui pastatyta vienuolynų, stupų: Haddos ansamblis prie Džalalabado (1–4 a.), Šotorako (2–3 a.), Bamiano (1–8 a., su Bamiano slėnio kitų statinių liekanomis – pasaulio paveldo vertybė, pavojuje nuo 2003), Fundukistano (6–7 a.) vienuolynai.
7–15 amžius
Herato citadelė (apie 7 a., perstatyta 9–10 ir 14 a.)
Arabų užkariavimai (7–8 a.) ir islamo plitimas darė įtaką Afganistano architektūros raidai; budistinę kultūrą pamažu išstūmė musulmoniškoji. Miestuose, ypač didžiuosiuose – Balche, Gazni, Herate, Kabule, 11–12 a. buvo statoma ornamentiniu dekoru puoštos mečetės, medresės, minaretai, mauzoliejai, rūmai, pirtys, turgavietės. Šio laikotarpio miestai buvo gynybinio pobūdžio, apsupti sienų su bokštais ir vartais, turėjo tankų kompaktiškai užstatytų gatvių tinklą. Kai kur miesto dalis (citadeles) juosė gynybinės sienos su bokštais. Reprezentaciniai, sakraliniai pastatai, gyvenamieji namai buvo statomi šachristane. Išliko reikšmingų statinių griuvėsių: rūmų komplekso prie Laškar Gaho, Gaznevidų rūmų Gazni (abu 11 a.), minaretų Gazni apylinkėse (11–12 amžius). Ypač įspūdingi savo architektūra bei dekoru klasikinio stiliaus minaretas prie Džamo gyvenvietės (pasaulio paveldo vertybė, pavojuje nuo 2002), Bagramo bokštas (visi 12–13 amžius).
13–14 a. mongolų antplūdžiai trukdė Afganistano meno raidą. 15 a., valdant Timūridams, architektūroje atsispindėjo Vidurinės Azijos architektūros tradicijos – statinių monumentalumas, gausi vidaus ir išorės puošyba (mozaikos, stiuko apdaila). Išradingais ir stilingais statiniais garsėjo Herato miestas: Musallos ansamblio liekanos (1438, architektas Kavam ad Dinas ir kiti), Didžioji mečetė, Gohar Šados mauzoliejus. Puošnumu išsiskyrė poeto Ansari mauzoliejus prie Herato, Gazar Gahe (1429, architektas Kavam ad Dinas), Chodžos Abu Nasr Parsos ir Mazari Šarifo mauzoliejai (15 a.) Balche.
16–18 amžius
16 a. pradžioje iškilo Didžiųjų Mogolų dinastijos pradininko Babūro rezidencija – Kabulas. 18 a. viduryje Kandahare pastatytas aštuoniasienis kupolinis Achmedo Šacho Duranio mauzoliejus ir kiti statiniai. Afganistano liaudies architektūra artima Vidurinės Azijos ir Pakistano architektūrai; daugelyje rajonų paplitę kupoliniai gyvenamieji namai.
20 amžius
20 a., atgavus nepriklausomybę, Afganistano miestuose buvo gausiai statoma gyvenamųjų (Dar al-Amano rajonas Kabule) ir visuomeninių europietiško tipo pastatų (viešbutis, oro uostas, universitetas; projektavo daugiausia užsienio architektai); tiesiamos plačios, medžiais apsodintos gatvės. Plėtojamas sodų-parkų menas, restauruojami senieji parkai Herate (Baghi Šachas, Tachti Seferas), Kabule ir kituose miestuose. Per Afganistano karą (1978–92) daug pastatų sugriauta.
Pasaulio paveldo vertybės
Džamo minaretas ir kitų statinių liekanos (pavojuje nuo 2002), Bamiano slėnio kultūrinis kraštovaizdis (pavojuje nuo 2003).
917
Afganistano kultūra
Afganistano konstitucinė santvarka
Afganistano partijos ir profsąjungos
Afganistano ginkluotosios pajėgos